kãlio drùskos (geologijoje), gamtinės druskos, kurių molekulėje yra kalio jonas K+. Dažniausiai randamos nuosėdinių chemogeninių uolienų pavidalu, kurios susidariusios iš silvino (KCl), karnalito (KMg·Cl3·6H2O), kainito (KCl·MgSO4·3H2O), polihalito (K2SO4·MgSO4·2CaSO4·2H2O) ir kitų mineralų.
Kalio druskos susidaro karšto klimato sričių įlankose, lagūnose, jų vandeniui intensyviai garuojant ir vėstant. Ypač palankios sąlygos kalio druskoms susidaryti buvo devono, permo, neogeno periodais. Dabar kalio druskos kaupiasi jūrose, druskinguose ežeruose (Negyvoji jūra), požeminiuose sūrymuose.
Telkinių yra Baltarusijoje (prie Salihorsko), Italijoje (Sicilijos saloje), Jungtinėse Amerikos Valstijose (Kalifornijos, Jutos, Naujosios Meksikos valstijose), Kanadoje (Saskatchewano provincijoje), Prancūzijoje (Elzase), Rusijoje (prie Solikamsko), Vokietijoje (prie Stassfurto).
Iš gamtinių kalio druskų gaunamas kalis, magnis, kalio chloridas, sulfatas ir karbonatas, gaminamos kalio trąšos.
838