Kaliszo privilegija (Kãlišo privilègija), 1264 Kaliszo kunigaikščio Boleslovo Pamaldžiojo privilegija miesto žydams. Suteikta pagal Austrijos ir Čekijos privilegijų miestų žydams pavyzdį. Pagal Kaliszo privilegiją, žydai pateko į kunigaikščio globą ir jo teismą, gavo prekybos ir kredito lengvatų. Kaliszo privilegija tapo pavyzdžiu kitiems Lenkijos miestams. 1334 Lenkijos karalius Kazimieras III Didysis privilegiją patvirtino ir padarė bendrą visoms žydų bendruomenėms Lenkijoje.
Kunigaikštis Vytautas Kaliszo privilegijos pagrindu 1388 suteikė privilegiją Lucko, vėliau, tapęs Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, ir kitų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų žydams. Kaliszo privilegija galiojo iki Abiejų Tautų Respublikos žlugimo.
2271
Kališo statutas; -Statut kaliski