kalius
kãlius (lot. callus – stora oda, nuospauda), augalo audinys, susidarantis pažeistoje vietoje (įpjovoje, įtrūkime, auginio apatinėje dalyje) iš plonasienių parenchiminių ląstelių, kurios atsiranda dalijantis bet kurio gyvo audinio (brazdo, karnienos) ląstelėms. Kalius greitina augalo žaizdų gijimą, iš jo dažnai išauga pridėtinės šaknys ir pridėtiniai pumpurai.