Lepik Kalju (Kalju Lèpikas) 1920 10 07Koeru (Järvamos apskr.) 1999 05 30Talinas, estų poetas. 1942–43 Tartu universitete studijavo filosofiją. 1943 paimtas į vokiečių kariuomenę. 1944 pasitraukė į Švediją. Gyveno Stokholme. Aktyviai dalyvavo estų emigrantų organizacijų veikloje, prisidėjo prie literatūrinių periodinių leidinių steigimo. Nuo 1982 buvo Estų užsienio rašytojų sąjungos pirmininkas. 1991 grįžo į Estiją. Poezijos rinkiniuose Veidas namų lange (Nägu koduaknas 1946), Žaidėjas (Mängumees 1948), Elgetos ant laiptų (Kerjused treppidel 1949), Jūros dugnas (Merepõhi 1951), Pasaka apie tigro žemę (Muinasjutt tiigrimaast 1955), Tu esi eglynas, o aš esu alksnynas (Sina oled kuusik ja mina olen lepik 1965), Marmurinis išeivis (Marmurpagulane 1968), Kraujo laukas (Verepõld 1973), Stikliniai vyrai (Klaasist mehed 1978), Dingę kaimai (Kadunud külad 1985), Grįžimas (Tagasitulek 1991), Nakties mergaitė (Öötüdruk 1992), Chaotiškas koncertas (Kaootiline konsert 1993), Šermukšnio uogų kryžius (Pihlakamarja rist 1997) vyrauja tėvynės ilgesio, pasipriešinimo okupantams motyvai; būdinga estų klasikinės poezijos ir tautosakos priemonių, elegijos ir satyros, humoro derinimas.
1556