Kalkos mūšis

Kálkos mšis, pirmasis rusų ir jų sąjungininkų poloviečių mūšis su mongolais-totoriais (1223 05 31). Įvyko prie Kalkos upės (dabar Kalčikas, Kalmiuso intakas, Ukraina). Iškilus priešų įsiveržimo į poloviečių žemes grėsmei, pagalbos prašančiam chanui Kotianui padėti sutiko 19 rusų kunigaikščių. Rusai atsisakė mongolų-totorių siūlomos taikos ir, pažeisdami tradicijas, nužudė pasiuntinius. Žygiuodama į pietryčius rusų kariuomenė Dniepro kairiajame krante sumušė ir privertė trauktis priešo avangardą; jį persekiodama, po 8 dienų pasiekė Kalkos upę, kurios kairiajame krante laukė Džebės ir Subedėjaus vadovaujamos mongolų-totorių pagrindinės pajėgos (apie 30 000 žmonių). Sąjungininkų nesutarimai (Haličo kunigaikštis Mstislavas Narsusis, Voluinės kunigaikštis Danielius Haličietis ir poloviečiai persikėlė per Kalką, kiti kunigaikščiai, laikydamiesi gynybinės laukimo taktikos, liko dešiniajame krante) palengvino mongolų-totorių pergalę: iš pradžių buvo sumušti persikėlę per Kalką rusai ir poloviečiai, paskui – dešiniajame krante likusi rusų kariuomenė. Laimėję mūšį, mongolai‑totoriai pasuko atgal (kurį laiką rusų žemių nepuolė).