kalkuliãvimas (lot. calculatio – skaičiavimas), moksliškai pagrįsta ekonominių skaičiavimų sistema, skirta produkcijos vieneto, visos produkcijos ar kitų objektų savikainai nustatyti siekiant priimti konkrečius valdymo sprendimus ir prognozuoti produktų rinkos kainas. Pagrindinis tikslas – laiku pateikti informaciją apie produkcijos savikainą, kad įmonės vadovybė galėtų priimti sprendimą, kokią produkciją tikslinga gaminti ir kokiomis kainomis ją parduoti. Turi garantuoti pagrįstą produkcijos savikainos nustatymą, jos mažinimo rezervų išaiškinimą ir kontrolę, taip pat tapti informacijos apie produkcijos savikainos susidarymą svarbiausia priemone, padėti objektyviai vertinti išlaidas, jų susidarymą ne tik pagal gaminius, bet ir pagal įmonės padalinius (cechus, darbo barus, darbo vietas), gamybos stadijas ir procesus, nustatyti išlaidų, padarytų atliekant konkrečius ūkinius sprendimus, dydį, išaiškinti techninio ir ekonominio pobūdžio veiksnius, turinčius įtakos produkcijos savikainai. Kalkuliavimą reikia traktuoti kaip sistemą, kurią sudaro tam tikri elementai. Šių elementų išskyrimas priklauso nuo jų vaidmens skaičiuojant savikainą ir priimant valdymo sprendimus. Kalkuliavimo svarbiausieji elementai: kalkuliavimo objektai, kalkuliaciniai vienetai, kalkuliacinių išlaidų nomenklatūra, kalkuliacijos, jų rūšys ir naudojimas, kalkuliavimo metodai. Kalkuliavimo objektas yra visa tai, kieno savikaina apskaičiuojama. Juo galima laikyti įvairiai apibendrintą produkciją, pavyzdžiui, gatavus gaminius, gaminių grupes, pusgaminius, detales, taip pat atliktus darbus, paslaugas, užsakymus, gamybos procesus, stadijas, operacijas ir kita. Kalkuliacinis vienetas yra kalkuliavimo objekto matas. Kalkuliacinių išlaidų straipsnių nomenklatūra – išlaidų, tiesioginiu ar netiesioginiu būdu įskaitomų į produkcijos savikainą, sąrašas. Kalkuliacija yra dokumentas, kuriame parodoma objekto savikaina. Įmonių praktikoje plačiausiai naudojamos planinės, normatyvinės (standartinės) ir ataskaitinės (faktinės) kalkuliacijos. Kalkuliavimo metodai – visuma būdų produkcijos savikainos vienetui ir visų kitų kalkuliavimo objektų savikainai apskaičiuoti. Praktikoje dažniausiai taikomi šie kalkuliavimo metodai: užsakyminis, procesinis (paprastasis ir fazinis), normatyvinis (standartinis) ir veikla pagrįstas išlaidų kalkuliavimo metodas. Įmonės, atsižvelgdamos į veiklos ypatybes, savarankiškai pasirenka joms tinkamą kalkuliavimą. Pasirenkant didžiausią įtaką daro buhalterių profesinė kompetencija ir įmonių vadovų požiūris bei samprata apie savikainos reikšmę ir jos skaičiavimo tikslumą.
647