Kalkuonė

Kálkuonė (latv. Kalkūni), Kalknai, Kaukónys, gyvenvietė Latvijoje, Aukštutinės Dauguvos savivaldybėje, šalia Daugpilio. Prie Vilniaus–Daugpilio geležinkelio, Kauno–Daugpilio kelio. Valsčiaus centras. 760 gyventojų (2022).

Istorija

Nuo 12 a. pabaigos dabartinio Kalkuonės valsčiaus teritorijoje gyveno sėliai. 12 a. pabaigoje–13 a. pirmoje pusėje čia stiprėjo Lietuvių žemių konfederacijos, vėliau Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės įtaka. 12 a. pabaigoje minima netoli dabartinio Daugpilio buvusi lietuvių Naujinio pilis, 1239 ji sugriauta. Jos vietoje Livonijos ordinas 1275 pastatė mūrinę Daugpilio (senąją Daugpilio) pilį. 1281–1313 pilį ir gyvenvietę (iškeistą į užimtą Jersikos pilį) valdė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Manoma, ir visos žemės į pietus nuo Daugpilio, t. y. ir Kalkuonė, tada priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. 1313 Daugpilį (manoma, ir Kalkuonę) vėl užvaldė Livonijos ordinas. 1561–1795 Kalkuonė priklausė Kuršo kunigaikštystei, – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos vasalei.

Kalkuonės dvaro rūmai 20 a. pradžioje

Spėjama, kad iki 19 a. pradžios dauguma vietos sėlių sulietuvėjo. 1862 nutiestas geležinkelis Daugpilis–Vilnius, 1873 – Daugpilis–Šiauliai. 1890–92 pagal Daugpilio vyriausiojo architekto V. Neimanio projektą baronui A. von Etingenui pastatyti dvaro rūmai (dabar našlaičių rūpybos centras Kalkūni).

2338

1412

Lietuviai

Kalkuonė yra šiaurinių lietuvių vilniškių etninių žemių pakraštyje. Iki 19 a. pradžios Dauguvos kairiajame krante, manoma, ir Kalkuonėje, buvo kalbama lietuviškai. Per Nepriklausomybės karą 1919 08 30–09 02 dėl Kalkuonės vyko atkaklios ir Lietuvos kariuomenei sėkmingos kautynės su Raudonosios armijos daliniais. 1919 pabaigoje–1920 Kalkuonė buvo Lietuvos Respublikos valsčius (iki Dauguvos). Veikė lietuviška pradinė mokykla. 1920 10 Lenkijos kariuomenės L. Żeligowskio junginiui okupavus rytinę Lietuvos dalį ir Lietuvai atitraukus kariuomenę nuo Dauguvos, Latvijos kariai užėmė šį kraštą iki Smėlynės. Pagal 1921 Lietuvos–Latvijos sutartį Kalkuonė atiteko Latvijai (už Palangą ir pajūrio ruožą). Pagal 1925 Latvijos gyventojų surašymą, valsčiuje buvo, manoma, sumažintais duomenimis, 16,3 % lietuvių. Ilgiausiai lietuviškai kalbėjo Papušinės kaime. 1979 iš 66 to kaimo gyventojų 33 buvo lietuviai, 21 a. pradžioje liko tik keli. 2004 rusai sudarė 49,3 % valsčiaus gyventojų, latviai – 18,2 %, lenkai – 19,1 %, gudai – 7,7 %, lietuviai – 2,4 %, ukrainiečiai – 1,5 %, kiti – 1,8 %.

2392