Kalkutà (hindi Kalkattā, angl. Calcutta, bengalų k. Kalikātā), nuo 2001 oficialiai Kolkata (Kòlkata), miestas Indijos rytuose, Gango deltos vakarinės šakos Hugli kairiajame (rytiniame) krante, apie 150 km nuo Bengalijos įlankos; Vakarų Bengalijos valstijos centras.
Kalkutos panorama
Plotas 185 km2. 4,497 mln. gyventojų (2011 surašymo duomenys). Aglomeracijoje 16,8 mln. gyventojų (2020); trečia pagal dydį Indijos aglomeracija po Bombėjaus ir Delio.
76,51 % Kalkutos miesto gyventojų – hinduistai, 20,60 % – musulmonai (2011 surašymo duomenys).
Kalkutos–Haldijos jūrų uostas; išvežama daugiausia geležies rūda, plienas, ketus, akmens anglys, džiutas, cukrus, arbata, įvežama – skystasis kuras, mašinos, įvairūs įrenginiai. Netaji Subhas Chandra tarptautinis oro uostas (Kalkutos priemiestyje Damdame). Miesto keleiviai daugiausia vežami autobusais, tramvajais, rikšomis. Metropolitenas (34,5 km). Kalkutą su Haora (priešais Kalkutą, Hugli dešiniajame krante) jungia 2 tiltai.
Tekstilės (džiuto, medvilnės) ir trikotažo, odos, avalynės, maisto (ryžių valymo, arbatos, tabako, cukraus), metalurgijos, chemijos (mineralinių trąšų, plastikų, farmacijos), naftos perdirbimo (Haldijoje), popieriaus, cemento, elektrotechnikos pramonė, mašinų (kasybos), elektros variklių, staklių ir transporto priemonių gamyba.
Antras Indijoje (po Bombėjaus) kino pramonės centras. Rytų Indijos prekybos ir finansų centras; džiuto ir arbatos (didžiausios pasaulyje), vertybinių popierių biržos, bankai (Allahabad Bank, United Bank of India), Prekybos ir pramonės rūmai (Indian Chamber of Commerce, Bengal National Chamber of Commerce and Industry).
Kalkutos universitetas, Džadavpuro (įkurtas 1955), Rabindros Bharati (1962) universitetai. Indijos statistikos institutas (1932). Kalkutos nacionalinė biblioteka.
Indijos (1814; seniausias Indijoje), Indijos meno Ašutošo, Birlos pramonės ir technologijų muziejai. Birlos planetariumas. Botanikos (įkurtas 1786 Haoroje) ir zoologijos (1876) sodai.
Architektūra
Sakraliniai pastatai: armėnų bažnyčia (1724), hinduistų Kali (1809), Dakšinesvaro (apie 1855) šventyklos, katalikų Šv. Petro katedra (1847), Šv. Jono bažnyčia (1884), musulmonų Nakhodos mečetė (1926). Williamo fortas (1702), Rašytojų rūmai (1780), Marmuro rūmai (1855), centrinis paštas (1864), Aukštieji rūmai (1872, abiejų architektas W. Granville’is), Viktorijos memorialinio muziejaus pastatas (1906–21, architektas W. Emersonas).
Viktorijos memorialinio muziejaus pastatas Kalkutoje (1906–21, architektas W. Emersonas)
Istorija
Kalkuta įsikūrusi trijų gyvenviečių (viena jų – Kalikata – minima 1495 istoriniuose šaltiniuose), kurias valdė britų Ost Indijos bendrovė, vietoje. 1686 čia buvo įkurta prekybos faktorija, 1696 pastatytas Williamo fortas. Nuo 1707 Bengalijos administracinis centras.
1717 Didžiosios Britanijos karalius suteikė Ost Indijos bendrovei laisvos prekybos Kalkutoje teisę; tai paskatino sparčią miesto plėtrą. 1756, per britų ir prancūzų kovas dėl įtakos sferų Indijoje, Kalkutą užėmė bengalai. Nuo 1757, laimėję mūšį prie Palasi (Plassey), britai miestą atgavo.
Nuo 1772 Britanijos Indijos kolonijos administracinis centras. 19 a. paspartėjo prekybos ir pramonės plėtra (1854 pastatyta pirmoji džiuto gamykla). 1912 britams kolonijos administracinį centrą perkėlus į Delį, Kalkuta liko kultūros ir prekybos centru. Nuo 1950 Vakarų Bengalijos valstijos administracinis centras.
2271