Kálmanas (Kálmán), pravardė Kálmanas knỹgų sãvininkas, apie 1070 1116 02 03, Vengrijos karalius (1095–1116). Gėzos I nesantuokinis sūnus. Po tėvo mirties dėdės Vladislovo I (valdė 1077–95) uždarytas į vienuolyną; pabėgo į Lenkiją. Vladislovui I mirus grįžo ir užgrobė sostą. Leidęs per Vengrijos teritoriją žygiuoti I kryžiaus žygio (1096–99) dalyviams pelnė Europos šalių valdovų palankumą. 1102 pajungė Dalmatiją. 1108 numalšino Vokietijos karaliaus Henriko V remiamą teisėto Gėzos I sūnaus Almos sukilimą; Almą ir jo mažametį sūnų įkalino ir apakino. Sušvelnino baudžiamąjį statutą, nustatė bajorų paveldėjimo teises. Buvo vienas labiausiai išsilavinusių ankstyvųjų vidurinių amžių valdovų.
2271