kalmãrai (Teuthoidea), galvakojų moliuskų (Cephalopoda) klasės pobūris. Atsirado mezozojaus pabaigoje, klestėjo neogene. Žinoma apie 300 rūšių. Paplitę vandenynuose ir normalaus druskingumo jūrose; ypač daug atogrąžų vandenyse. Kūnas 0,25–0,5 m ilgio, pailgas, gale nusmailėjęs, su 2 dideliais pelekais. Kai kurių rūšių kalmarų (pvz., Architeuthis genties) kūnas kartu su čiuptuvais būna 6–13 m, kartais iki 18 m ilgio, masė iki 300 kilogramų. Galvoje yra 10 čiuptuvų su siurbtukais ir kabliukais; 2 iš jų – gaudomieji. Akys didelės. Kriauklė rudimentinė, panaši į ploną siaurą raginę plokštelę, paslėpta po mantija. Visų rūšių kalmarai turi radulę (trintuvę) ir rašalinę liauką. Būna įvairių spalvų, gelmėse gyvenančių kalmarų kūnas permatomas su švytėjimo organais. Juda reaktyviniu būdu iššvirkšdami vandenį iš mantijos ertmės.
paprastasis kalmaras (Loligo vulgaris)
paprastojo kalmaro galva su čiuptuvais
Minta žuvimis, įvairiais bestuburiais. Deda kiaušinius ant dugno arba paskleidžia juos vandenyje. Kai kurių rūšių kalmarai, ieškodami maisto ar vietos, neršti migruoja toli. Kalmarais minta didelės žuvys, kašalotai. Kalmarų mėsa valgoma šviežia ar konservuota. Dažnesnės Vampyroteuthis, Loligo, Thaumatolampas genčių rūšys.
kalmaras Thaumatolampas diadema
-kalmaras