Kálmaro kãras (1611–13), Danijos ir Švedijos karas dėl Norvegijos šiaurinės pakrantės. Kilo Švedijos karaliui Karoliui IX 1611 paskelbus savo valda žuvų ir kailių išteklių gausų Finnmarko regioną Laplandijoje, prie Barentso jūros krantų, ir čia pradėjus rinkti mokesčius. Danijos karalius Kristijonas IV taip pat nenorėjo, kad Švedija per Finnmarko regioną turėtų kitą prekybinį kelią į Šiaurės jūrą, alternatyvų Danijos kontroliuojamiems Zundo sąsiauriams. Danijos kariuomenė 1611 po apsiausties užėmė Kalmaro miestą (iš čia karo pavadinimas). Norvegų daliniai išvijo švedus iš Finnmarko. Pagal 1613 01 sudarytą Knäredo taiką Finnmarkas liko Danijos ir Norvegijos valdžioje, Švedija laikinai (kol sumokės kontribuciją) neteko dviejų tvirtovių, bet jai buvo pripažinta prekybos per Zundo sąsiaurius laisvė.
2271