Kalmùkijos istòrija
Ikivalstybiniai laikai ir viduriniai amžiai
Dabartinės Kalmukijos teritorijoje žmonės apsigyveno neolite. Pirmo tūkstantmečio prieš Kristų pradžioje pradėta naudoti geležinius įrankius, ginklus. 7–5 a. pr. Kr. krašte gyveno skitai, 4 a. pr. Kr.–6 a. po Kr. – sarmatai ir alanai. 7 a. viduryje–10 a. pabaigoje dabartinės Kalmukijos teritorija priklausė Chazarų kaganatui. 11 a. viduryje kraštą užėmė iš Uralo atėję kipčiakai. Nuo 13 a. vidurio kraštas priklausė Aukso ordai, jai suirus, nuo 15 a. vidurio, – Astrachanės chanatui.
kalmukų stovykla (1867, žurnalo Le Tour du Monde graviūra)
Rusijos valdymas
1556 kraštas prijungtas prie Rusijos. Iki 17 a. čia atskiromis grupėmis gyveno totoriai ir kipčiakai; jie vertėsi klajokline gyvulininkyste. 17 a. pradžioje spaudžiami kinų, mongolų ir kazachų, iš Vidurinės Azijos į teritoriją tarp Kaspijos ir Juodosios jūrų atsikraustė kalmukai; iki 17 a. vidurio jie pamažu tapo Rusijos valdiniais. 17 a. tarp kalmukų paplito Tibeto budizmas. 17 a. viduryje abipus Volgos žemupio buvo įkurtas Kalmukų chanatas, kuris turėjo ginti Rusijos pietines sienas nuo toliau į pietus ir rytus gyvenančių tautų puldinėjimų. Kalmukai dalyvavo S. Razino (1670–71) ir J. Pugačiovo (1773–75) valstiečių sukilimuose. Dėl Rusijos priespaudos 1771 daug kalmukų persikėlė į Džungariją (Kiniją). Kita kalmukų užimta teritorija buvo prijungta prie Astrachanės gubernijos; 1771 Kalmukų chanatas panaikintas. 18 a. pabaigoje dalis kalmukų, gyvenančių prie Dono, buvo prilyginti kazokų luomui. 1806 Rusijos vyriausybė iš kalmukų atėmė dalį ganyklų, gyvulininkystė smuko. Nuo 19 a. pabaigos tarp kalmukų sparčiai plito rusų kalba ir kultūra.
Tibeto budistų šventykla (churulas) Cagan Amane, 20 a. pradžia
20–21 amžius
Per I pasaulinį karą Rusijos vyriausybė mobilizavo kalmukus dirbti pafrontėje. Per 1917 Vasario revoliuciją buvo sudarytas Centro komitetas kalmukų tautai valdyti. 1917 07 Laikinoji vyriausybė įkūrė Kalmukų tautos stepių sritį. Astrachanės kalmukai buvo prilyginti kazokams. 1918 03 kalmukų žemėse įsigalėjo sovietų valdžia. 1919 dalį Kalmukijos užėmė baltagvardiečiai. 1920 pradžioje Kalmukijoje vėl įsigalėjo sovietų valdžia.
memorialinio komplekso Išeitis ir sugrįžimas Elistoje fragmentas
1920 11 buvo sudaryta Kalmukijos autonominė sritis (Sovietų Rusijos dalis). 1921–23 kraštas nukentėjo nuo valdžios išprovokuoto bado. 1928 įkurtas Kalmukijos administracinis centras Elista. Prievarta sukurti stambūs kolektyviniai ūkiai; gyventojai tapo sėslūs. Nuo 4 dešimtmečio persekioti Tibeto budizmą išpažįstantys kalmukai, ypač vienuoliai. 1935 10 Kalmukijos autonominė sritis pertvarkyta į Kalmukijos Autonominę Sovietų Socialistinę Respubliką. Per SSRS–Vokietijos karą didelė Kalmukijos dalis 1942 pabaigoje–1943 01 buvo okupuota Vokietijos. 1943–44 sovietų valdžia apkaltino kalmukus kolaboravus su vokiečiais ir ištrėmė į Kazachiją (ištremta apie 98 000 žm., mažiausiai 1/3 jų žuvo); 1943 12 Kalmukijos Autonominė Sovietų Socialistinė Respublika panaikinta, jos teritorija padalyta gretimoms sritims. 1957–59 dalis kalmukų grįžo. 1958 07 Kalmukijos Autonominė Sovietų Socialistinė Respublika atkurta (apėmė mažesnę teritoriją).
1991 suirus SSRS Kalmukija liko Rusijos Federacijos sudėtyje. 1992 03 ji su Rusija pasirašė naują sutartį ir tapo Rusijos Federacijos subjektu – respublika. 1994 04 priimta Kalmukijos konstitucija.
2004 11 Kalmukijoje lankėsi Dalai Lama XIV (pašventino naują Auksinę Budos Šakjamunio šventyklą Elistoje).
Auksinė Budos Šakjamunio šventykla Elistoje (veikia nuo 2004)