Kalnãberžė, kaimas Kėdainių rajono savivaldybės teritorijoje, Surviliškio seniūnijoje, 13 km į šiaurę nuo Kėdainių, Nevėžio dešiniajame krante. 275 gyventojai (2021). Paštas, biblioteka. Dvaro sodyboje (apleista) išliko istorizmo krypties rūmai (19 a. antra pusė), 2 gyvenamieji namai, 3 tvartai, sandėlis, rūsys (visi 19 a.), t. p. mišraus plano parkas (įkurtas 19 a. viduryje). Prie kaimo yra Kalnaberžės piliakalnis.
Istorija
Kalnaberžė minima 1371 Wartberge’s kronikoje. Tais metais kalavijuočiai, niokodami Nevėžio vidurupį, nusiaubė Kalnaberžę, kronikoje vadinamą Calleberze. 16 a. minimas kaimas, 1562 jame buvo 9 valakai žemės ir 9 valstiečių kiemai. Vėliau įsikūrė Kalnaberžės dvaras. 17–18 a. dvaras priklausė Radviloms. 17 a. Radvilos pastatydino evangelikų reformatų bažnyčią. 19 a. dvaras atiteko grafams Čapskiams. 1838 kaime sudegė 14 kiemų. Po 1863 sukilimo dvarą įsigijo rusų generolas Košelevskis, kuris 1882 jį pardavė carinės Rusijos generolui A. Stolypinui. 1901 kaime susekta slaptoji lietuviška mokykla. 1902 įsteigta valdinė pradinė mokykla su amatų skyriumi. 1925 dvare įkurta pirmoji Lietuvoje nepilnamečių nusikaltėlių auklėjimo įstaiga. 1949–59 veikė vaikų namai. Sovietų okupacijos metais Kalnaberžė buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. 1820 buvo 357, 1902 – 452, 1923 – 511 (iš jų 130 dvare), 1959 – 483, 1970 – 602, 1979 – 605, 1989 – 420, 2001 – 377, 2011 – 324 gyventojai.