kalnãgūbris, ilgas siauras kalnuoto Žemės paviršiaus ruožas į priešingas puses nukreiptais šlaitais. Kalnagūbrio aukštis, ilgis ir plano forma priklauso nuo jį sudarančių uolienų ir kalnodaros procesų. Turi keterą (šlaitų susikirtimo vieta), kurios aukščiausios vietos vadinamos viršūnėmis, o įlinkiai tarp jų – balnakalniais. Keteros vietos, per kurias susisiekiama tarp slėnių, esančių abipus kalnagūbrio, vadinamos perėjomis.
Dauguma kalnagūbrių yra tektoninės kilmės – raukšliniai ir luistiniai; kiti – vulkaniniai, struktūriniai denudaciniai, arba kuestiniai. Keli kalnagūbriai su tarpukalnių slėniais ir plokščiakalniais gali sudaryti kalnyną.
2341