kálnas, iškili Žemės paviršiaus reljefo forma, turinti papėdę, šlaitus ir viršūnę, kurios absoliutusis aukštis daugiau kaip 300 m, o santykinis aukštis daugiau kaip 200 metrų. Kalnais dar vadinamos kalnagūbrių, kalnynų viršūnės (pvz., Gerlacho kalnas).
Lietuvoje dažnai kalnais vadinamos ir žemesnės reljefo formos, ryškiais šlaitais išsiskiriančios lygumų kraštovaizdyje (Birutės kalnas, Naglio kalnas, Pilies kalnas).
2341