kalniniai ožiai

sraigtaragis ožys

nubinio ožio patinas

kalnniai ožia (Capra), dykaraginių (Bovidae) šeimos poranagių žinduolių gentis. 8 rūšys. Paplitę Pietų Europoje, Šiaurės Afrikoje ir Azijoje. Kūno ilgis 100–170 cm, aukštis ties gogu 65–115 cm, masė 35–150 kilogramų. Plaukai šiurkštūs, žiemą tankūs. Uodega trumpa. Raguoti patinai ir patelės. Patinai stambesni už pateles, dideliais lenktais, rečiau spirališkai raitytais ragais, barzdoti, analinės angos šonuose turi kvapiąsias liaukas. Patelės turi du spenius. Gyvena bandomis aukštai kalnuose, lengvai kopinėja stačiomis uolomis. Poligamai. Rudenį patinai rungiasi dėl patelių. Minta žole ir krūmais. Veda 1–2 jauniklius.

alpiniai ožiai

sibirinis ožys

Bezoarinis ožys (Capra aegagrus) paplitęs Kaukaze, Mažojoje Azijoje, Irane (patinų ragai iki 130 cm ilgio, iš priekio gumbuoti). Kubaninis ožys (Capra caucasica) paplitęs Kaukazo kalnų vakaruose (ragai stori), dagestaninis ožys (Capra cylindricornis) – Kaukazo kalnų vidurinėje ir rytinėje dalyje, sibirinis ožys (Capra sibirica) – Vidurio Azijoje, Pietų Sibire, Mongolijoje (patinų ragai iki 140 cm). Sraigtaragis ožys paplitęs Amudarjos aukštupio kalnuose, Afganistane, Indijos šiaurės vakaruose, alpinis ožys (Capra ibex) – Alpėse, nubinis ožys (Capra nubiana) – Šiaurės Afrikos rytinėje dalyje. Iš kalninių ožių kilo naminės ožkos.

nubinio ožio patelė žindo jauniklius

dagestaniniai ožiai

a – dagestaninis ožys, b – sibirinis ožys, c – sraigtaragis ožys

-ožiai; -ožys