Kaln Badachšãno autonòminis vilajètas (tadž. Vilojati Muchtori Kuhistoni Badachšon), yra Tadžikijos rytuose. Šiaurėje ribojasi su Kirgizija, rytuose – su Kinija, pietuose ir vakaruose – su Afganistanu.
Plotas 63 700 km2 (apie 45 % Tadžikijos ploto). 230 100 gyventojų (2022); 2010 surašymo duomenimis 94,40 % gyventojų – tadžikai (jiems priskiriama ir Pamyro tautos), 5,32 % – kirgizai. Centras – Chorugas (31 100 gyventojų, 2022). Suskirstytas į 7 rajonus.
Kalnų Badachšano autonominis vilajetas yra Pamyre (didžiausias aukštis 7495 m, Ismailo Samani viršūnė). Aukštikalnių klimatas. Sausio mėn. vidutinė temperatūra nuo –8 °C (vakaruose) iki –20 °C (rytuose), liepos atitinkamai 22 °C ir 13 °C. Per metus iškrinta 60–240 mm kritulių. Didžiausios upės: Piandžas, Pamyras (teka pietiniu ir vakariniu pasieniu), Bartangas (vidurupyje vadinamas Murgobu). Didžiausias ežeras – Karakulis.Yra retųjų ir tauriųjų metalų, kalnų krištolo, juvelyrinių akmenų, anglių, asbesto, žėručio. Choruge yra maisto, siuvimo pramonės įmonių, Poršnevo kišlake (netoli Chorugo) – juvelyrinių akmenų apdirbimo cechas. Daugiau kaip 90 % gyventojų dirba žemės ūkyje (21 a. pirmo dešimtmečio duomenimis); jo svarbiausia šaka – gyvulininkystė (apie 70 % žemės ūkio produkcijos). Drėkinamosiose žemėse auginama javai, bulvės ir kitos daržovės, tabakas. Svarbiausi plentai: Chorugas–Ošas, Chorugas–Dušanbė.
Istorija
Manoma, dabartinio Kalnų Badachšano teritorijoje žmonės apsigyveno senovės laikais. 6 a. pr. Kr. pabaigoje–5 a. pr. Kr. pradžioje šis kraštas tikriausiai minimas Persijos rašytiniuose šaltiniuose ir jai priklausė. 2 a. po Kr. čia gyvenančias tautas minėjo Klaudijas Ptolemajas. Manoma, kad dabar Kalnų Badachšano teritorijoje gyvenančios tautos yra jų palikuoniai. 8 a. kraštui įtakos turėjo arabai. 9–10 a. jų mokslininkai gana smulkiai aprašė šio krašto gyventojus ir jų papročius. 11 a. paplito izmailitai (musulmonų šiitų sekta). Viduriniais amžiais kraštas garsėjo brangiaisiais metalais. Pasak Marco Polo, kuris keliavo per Badachšaną, čia buvo išgaunamas sidabras, rubinai. 19 a. dabartinio Kalnų Badachšano teritorijoje gyvavo kelios nepriklausomos valstybėlės. 19 a. pabaigoje į kraštą ėmė skverbtis Rusija ir Didžiosios Britanijos remiamas Afganistanas. Pagal 1895 Didžiosios Britanijos ir Rusijos sutartį, neatsižvelgiant į vietos gyventojų interesus, teritorija į kairę nuo Piandžos upės atiteko Afganistanui, į dešinę – Bucharos chanatui (Rusijos vasalui). 1905 Rusija šios teritorijos valdymą perėmė pati. 1920 čia įsigalėjo sovietų valdžia. 1923 sudaryta Kalnų Badachšano autonominė sritis, kuri buvo prijungta prie Turkestano Autonominės Sovietų Socialistinės Respublikos. 1925 SSRS valdžios nutarimu Kalnų Badachšano autonominė sritis prijungta prie Tadžikijos Sovietų Socialistinės Respublikos. 1939 srityje gyveno 72 000, 1959 – 76 000, 1979 – 128 000, 1989 – 160 900, 1997 – 202 000, 2010 –205 900 gyventojų. 1991 paskelbus Tadžikijos nepriklausomybę, Kalnų Badachšanas liko jos dalis. 1994 Tadžikijoje kilo etninis konfliktas, palietęs ir Kalnų Badachšaną.