Kaln Karabãchas (azerb. Dağliq Qarabağ, arm. Lernayin Ġarabaġ), regionas Azerbaidžano pietvakariuose. 1923–91 buvo Kalnų Karabacho autonominė sritis; 1991–2023 Armėnijos remiama Kalnų Karabacho respublika (nepripažinta nė vienos valstybės, taip pat ir Armėnijos).
Kalnų Karabacho kraštovaizdis, Stepanakertas (Xankəndi); 2015 nuotrauka
Plotas 4400 km2 (buvusios Kalnų Karabacho autonominės srities teritorija). Apie 150 000 gyventojų (2015). Autonominės srities administracinis centras – Stepanakertas (Xankəndi, 55 200 gyventojų, 2015). Kalnų Karabachas yra Mažojo Kaukazo pietrytinėje dalyje. Paviršiaus vidutinis aukštis 1100 m. Šiaurėje – Murovdago kalnagūbris (didžiausias aukštis 3724 m), vakaruose ir pietuose – Karabacho kalnynas (iki 2725 m), rytuose – lyguma.
Klimatas žemyninis subtropinis. Sausio vidutinė temperatūra –0,2 °C, liepos 21,7 °C. Kritulių per metus lygumoje iškrinta 410–480 mm, kalnuose 560–830 mm (daugiausia gegužę–birželį). Per Kalnų Karabachą teka Kuros dešinieji intakai (Tərtəras ir kiti). Pusdykumių, stepių augalija, plačialapių miškai, subalpinės ir alpinės pievos. Miškai užima apie 36 % Kalnų Karabacho teritorijos. Prie Şuşos yra mineralinių versmių. Maisto (alkoholinių ir gaiviųjų gėrimų, tabako, duonos ir pyrago gaminių), tekstilės ir avalynės, medienos apdirbimo, baldų, statybinių medžiagų, elektrotechnikos pramonė, kondensatorių gamyba. Auginama vynmedžiai, vaisiai, daržovės, javai, tabakai, vilnamedžiai, pašariniai augalai. Veisiama daugiausia galvijai ir avys.
Istorija
Dabartinėje Kalnų Karabacho teritorijoje žmonės gyveno jau ankstyvajame paleolite. 1–7 a. kraštas priklausė Kaukazo Albanijai. 3–5 a. čia plito krikščionybė. 8 a. pradžioje kraštą užkariavo arabai, 13 a. ketvirtame dešimtmetyje – mongolai. 17 a. ir 18 a. pirmoje pusėje per Osmanų imperijos–Persijos karus čia vyko atkaklūs mūšiai; kraštas buvo nuniokotas. 1747 susikūrė Karabacho chanatas, kuris 1805 prisijungė prie Rusijos imperijos. 19 a.–20 a. pradžioje krašte atsirado smulkių pramonės įmonių. 1920 05 įsigalėjo sovietų valdžia. 1923 07 Azerbaidžano Sovietų Socialistinėje Sovietų Respublikoje sukurta Kalnų Karabacho autonominė sritis. Ketvirtame dešimtmetyje Kalnų Karabache buvo įvykdyta žemės ūkio kolektyvizacija, sukurta vietinės reikšmės pramonė. Devintame dešimtmetyje čia gyveno apie 80 % armėnų ir apie 20 % azerbaidžaniečių.
1988 02 Kalnų Karabache kilo etninis konfliktas, kuris vėliau išsiplėtė į karą. Kalnų Karabacho armėnus parėmė Armėnija. 1990 08 Armėnijos Sovietų Socialistinės Respublikos Aukščiausioji Taryba paskelbė Kalnų Karabachą Armėnijos dalimi. 1991 08 Azerbaidžanas panaikino Kalnų Karabacho autonomiją. 1991 09 02 Kalnų Karabacho armėnai įkūrė nepriklausomą nuo Azerbaidžano Kalnų Karabacho Respubliką (dar vadinamą Arcachu). 1992 Azerbaidžanas užėmė apie 50 % Kalnų Karabacho teritorijos. Kalnų Karabacho armėnai, palaikomi Armėnijos ir Rusijos, išstūmė Azerbaidžano karinius dalinius ir net okupavo Kalnų Karabachą supančių 7 Azerbaidžano rajonų teritorijas. Azerbaidžaniečiai iš Kalnų Karabacho (ir iš 7 Azerbaidžano rajonų) pasitraukė arba buvo ištremti.
1994 05 Biškeke, tarpininkaujant Rusijai, Kirgizijai ir Nepriklausomų Valstybių Sandraugos tarpparlamentinei asamblėjai, Azerbaidžano, Armėnijos ir Kalnų Karabacho atstovai pasirašė Biškeko protokolą, kuriuo remiantis 05 12 susitarta nutraukti karo veiksmus; dėl Kalnų Karabacho statuso liko nesusitarta. Azerbaidžanas laikė jį savo sudėtine dalimi. Karas visiškai sužlugdė Kalnų Karabacho ūkį, žuvo daugiau nei 30 000 žmonių. 21 a. pirmame dešimtmetyje Kalnų Karabacho ūkis beveik atsigavo. 2002 pramonės gamyba išaugo 36 %, 2004 – 40 %. 2003 pradėta aukso ir vario gavyba. 2002–04 žemės ūkio gamyba išaugo 2 kartus. 2005 išleista valiuta Karabacho dramas (nominalas lygus Armėnijos dramui; mokėjimams daugiausia naudojamas Armėnijos dramas). 21 a. pirmame–antrame dešimtmetyje 60 % Kalnų Karabacho ūkio priklausė nuo Armėnijos, 50 % ginkluotųjų pajėgų sudarė Armėnijos piliečiai.
Armėnams pralaimėjus 2020 09 27–11 09 Kalnų Karabacho karą su Azerbaidžanu sudarytas abiejų šalių susitarimas, pagal kurį Armėnijai lieka mažesnė Kalnų Karabacho dalis (su didžiausiu miestu Stepanakertu ir Lačino koridoriumi, jungiančiu Kalnų Karabacho teritoriją su Armėnijos teritorija). Iš Azerbaidžano atgautos Kalnų Karabacho dalies gyventojai armėnai pasitraukė į Armėniją. Nuo 2020 11 Kalnų Karabacho Armėnijos kontroliuojamoje teritorijoje dislokuoti Rusijos kariniai daliniai (apie 2000 žmonių).
Po 2023 09 19–20 karo veiksmų armėnų ginkluotosios pajėgos kapituliavo, Azerbaidžanas susigąžino likusią Kalnų Karabacho dalį (iki 2023 spalio mėn. dauguma gyventojų pasitraukė į Armėniją per Lačino koridorių).
Arcachas