Kaln Karabãcho kãras, Armėnijos ir Azerbaidžano karinis konfliktas dėl Kalnų Karabacho. Vyko 2020 09 27–11 09.
Priežastys ir pretekstas
Karinį konfliktą išprovokavo politinė įtampa, kilusi po Azerbaidžano ir Armėnijos karinių dalinių 2020 07 12–17 susišaudymo artilerijos ugnimi; per jį žuvo 12 azerbaidžaniečių (tarp jų – du aukšto rango karininkai ir vienas civilis asmuo) bei 5 armėnų kariai. Po susišaudymo abiejose valstybėse kilo mitingai ir demonstracijos, reikalaujančios griežtesnio atsako į kitos pusės veiksmus. Dėl pernelyg ramaus požiūrio į Armėniją Azerbaidžano prezidentui I. Əliyevui sukritikavus užsienio reikalų ministrą Elmarą Mamadyarovą, jį pakeitė Jeyhunas Bayramovas. 2020 08 buvo surengti bendri Azerbaidžano ir Turkijos kariniai mokymai. Armėnija ir Azerbaidžanas toliau kaltino vienas kitą provokuojant ir keliant pasienio incidentus.
Karo veiksmai
Karo veiksmus pradėjo Azerbaidžano kariuomenė, kaip spėjama, siekdama susigrąžinti per 1991–94 karą (Kalnų Karabachas) prarastas teritorijas, nors oficialiai Azerbaidžanas karo veiksmus teisino atsaku į pasienio incidentus.
Kalnų Karabacho kariniams daliniams karo pradžioje pavyko sulaikyti Azerbaidžano puolimą šio regiono šiaurėje, tačiau Azerbaidžano kariuomenė itin sėkmingai puolė Kalnų Karabacho pietuose: užėmė Fuzulio, Jebraylio, Zanginalo regionus, esančius prie Irano sienos. Kautynės t. p. vyko prie šiauriau šių provincijų esančio Hadruto miesto. Azerbaidžano pajėgos pamėgino užimti Lačino koridorių, kuris yra strategiškai svarbus susisiekimo koridorius tarp Armėnijos ir svarbiausio Kalnų Karabacho miesto Stepanakerto, tačiau po sunkių kovų armėnams pavyko sulaikyti azerbaidžaniečių puolimą.
Azerbaidžano kariuomenė perima Kalnų Karabacho Agdamo rajoną (2020 11 20)
Nepavykus užimti Lačino, Azerbaidžano karinės pajėgos 11 08 užėmė strategiškai ir kultūriškai svarbų Şuşos miestą, esantį prie greitkelio, jungiančio Armėniją su Stepanakertu. Şuşos užėmimas buvo lemiamas veiksnys, kuris itin susilpinino Armėnijos pozicijas. Šešias savaites trukęs karas Kalnų Karabache pasibaigė 11 10 rytą, Rusijai pasiūlius paliaubų susitarimą.
Vykstant karo veiksmams Azerbaidžano kariuomenė atskleidė kokybinį pranašumą prieš Armėnijos karines pajėgas. Azerbaidžano pajėgos naudojo modernias taikinių aptikimo sistemas, dronus, preciziškai tikslias bombas, kurios leido efektyviai atakuoti armėnų priešlėktuvinės gynybos įtvirtinimus, trukdė Armėnijai sutelkti rezervus, kuriuos panaudojus būtų galima surengti kontratakas prieš puolančią Azerbaidžano kariuomenę.
Padariniai ir nuostoliai
Pasirašius paliaubų susitarimą Azerbaidžanas susigrąžino septynis per 1991–94 karą Armėnijos užimtus rajonus, konflikto zonoje buvo dislokuotas 2000 Rusijos taikdarių kontingetas, įkurtas taikos palaikymo centras, skirtas paliaubų susitarimų vykdymui prižiūrėti, Armėnijos ginkluotosios pajėgos buvo išvestos iš Azerbaidžano. Buvo atvertas susisiekimo koridorius tarp Armėnijos ir Kalnų Karabacho, sugrąžinti karo pabėgėliai ir karo belaisviai, atvertas susisiekimo koridorius per Armėniją tarp Azerbaidžano ir jo anklavo Armėnijoje – Nachičevanės.
Armėnijos vyriausybė pranešė, kad dėl karo veiksmų gyvenamąsias vietas buvo priversti palikti apie 90 000 žm. (tarptautinių stebėtojų vertinimu – 147 000), Azerbaidžano pusėje – apie 40 000 azerbaidžaniečių, gyvenusių konflikto teritorijoje. Oficialūs abiejų valstybių pranešimai nurodo, kad iš viso karo metu žuvo daugiau kaip 6000 karo veiksmų dalyvių (3360 armėnų ir 2820 azerbaidžaniečių).
2733
-Kalnų Karabacho konfliktas; -Kalnų Karabachas; -Armėnijos–Azerbaidžano karas; -Armėnijos ir Azerbaidžano karas; -Azerbaidžano–Armėnijos karas; -Azerbaidžano ir Armėnijos karas