kaln klmatas, kalnuotų sričių klimatas. Kalnų klimato savybės priklauso nuo vietos absoliučiojo aukščio, kalnagūbrių ir slėnių padėties pasaulio šalių atžvilgiu, šlaitų statumo, ledynų. Didėjant absoliučiajam aukščiui mažėja atmosferos slėgis, oras darosi sausesnis ir skaidresnis, stiprėja vėjai, krinta oro temperatūra (vidutiniškai 0,6 °C kas 100 m), didėja temperatūros paros amplitudė, stiprėja Saulės spinduliuotės (ypač ultravioletinės) intensyvumas, ima vyrauti tiesioginė Saulės spinduliuotė, stiprėja efektyvusis žemės paviršiaus išspinduliavimas, mažėja radiacijos balansas (ties sniego riba lygus nuliui), dažnėja staigios orų permainos. Būdinga kalnų slėnių vėjai, fenas. Kalnuose susidaro vertikaliosios klimato juostos, kurios sutampa su kalnų gamtinėmis zonomis (vertikalusis zoniškumas). Kiekvienai kalnų sistemai būdingi saviti kalnų klimato bruožai; priklauso nuo geografinės padėties, morfometrinių savybių. Pvz., kritulių kiekis didėja tik iki tam tikro aukščio (Bavarijos Alpėse iki 600–1000 m, Himalajuose iki 1300 m, Centriniame Kaukaze iki 2500–3000 m, Vakarų Pamyre iki 4000 m), priešvėjiniuose šlaituose kritulių 10–20 kartų daugiau nei pavėjiniuose. Sniego ribos aukštis priklauso dar ir nuo geografinės platumos. Kalnų klimato savybės taikomos klimatoterapijoje.
1163