kalnų monai

kaln mònai, Azijos tautų grupė. Gyvena Indokinijos pusiasalio šiaurėje. Išskiriami va, palaungai, jumbriai, tinai, kui, banarai, sedangai, sui, sre, sinmunai, kangai, mangai. Prie kalnų monų dažnai priskiriami kasiai. 20 amžiaus pabaigoje iš viso buvo (kartu su kasiais) apie 4,4 mln. kalnų monų. Kaba monų ir khmerų kalbomis, palaungų kalba (austroazijiečių kalbos). Tikintieji daugiausia budistai, yra tradicinių tikėjimų, brahmanizmo apraiškų. Tradicinis verslas – lydiminė žemdirbystė; auginami ryžiai, kukurūzai. Kalnų monai – seniausi Indokinijos pusiasalio gyventojai. Ilgai išlaikė senovinius papročius. Lygumose gyvenusieji kalnų monai iš dalies tapo priklausomi nuo juos į kalnus nustūmusių gausesnių tautų, jų kultūra patyrė nuosmukį. Kartu kalnų monai darė įtaką birmiečių, lao, tajų konų ir kitų tautų etnogenezei.