kalokagatija
kalokagãtija (gr. kalokagathia < kalos kai agathos – gražus ir geras), senovės graikų sąvoka, reiškianti žmogaus etinį estetinį idealą – fizinio grožio ir dorovinio tobulumo derinį. Manyta, kad aukštųjų visuomenės sluoksnių narių skiriamasis bruožas yra įgimtas grožis ir dorovingumas, o žemųjų – bjaurumas ir blogumas. Stoikai tam prieštaravo teigdami, kad visos šios savybės priklauso nuo lavinimo; kalokagatiją laikė jo tikslu.