kálstymas, repusãvimas (pranc. repousser – atmušti, atremti), metalo apdorojimo technika: vario, žalvario, aukso, sidabro, melchioro, baltosios geležies ir kito metalo lakšto formavimas rankiniu arba mechaniniu šaltuoju būdu suteikiant formą ir reljefinį ornamentą. Metalo lakštas apdorojamas ant specialių pagalvėlių įvairaus dydžio ir formos plaktukais, kalstukais (repusuarais), puncais. Smulkūs dirbiniai formuojami iš vientiso, dideli – iš kelių lakštų (jie vėliau suvirinami). Kalstoma iš vienos pusės, norint gilesnio reljefo – iš abiejų. Kalstymo būdu gaminami indai, liturginiai dirbiniai, ginklai, šarvai, paveikslų aptaisai, papuošalai, baldų, muzikos instrumentų detalės, unikalūs skulptūros kūriniai. Kalstymas dažnai derinamas su metalo apdorojimo kitomis technikomis (liejyba, kalyba, filigranu, granuliavimu). Kalstymo būdu sukurtas dirbinys gali būti inkrustuojamas brangakmeniais, emaliais, ištapomas.
Kalstymas paplitęs nuo seniausių laikų. Buvo plėtojamas antikos laikotarpiu. Viduramžiais ištobulintas Prancūzijoje ir Vokietijoje, Renesanso epochoje klestėjo Italijoje, nuo 16 a. – Vokietijoje (Niurnberge, Augsburge, Hamburge), nuo 17 a. – Nyderlanduose. Iki Renesanso kalstinėta daugiausia rankomis. 16 a. Niurnbergo auksakalio W. Jamnitzerio dirbtuvėje pradėtas naudoti mechaniko H. Lobsingerio sukonstruotas mechaninis presas, jį 16–17 a. naudojo Niurnbergo auksakaliai, 18 a. išplito visoje Europoje.
2972