kaltės jausmas

kalts jaũsmas, psichologijoje – žmogaus jausmas, kylantis dėl suvokimo, kad jo elgesys pažeidžia svarbias socialines arba dorovės normas. Vienas gynybos mechanizmų. Susijęs su menku savęs vertinimu. Atsiranda dėl išugdytos atsakomybės jausmo ir savikritikos. Sąžinė įspėja, kad jos principų nepaisymas gali sukelti kaltės jausmą. Kaltė gali būti sąmoninga, nesąmoninga ir įsivaizduojama. Kartais tikroji, iš sąmonės išstumta (išstūmimas), kaltė gali būti pridengta kita, išgalvota kalte. Ankstyvoje vaikystėje kaltės jausmas atsiranda iš baimės prarasti kitų žmonių (dažniausiai tėvų) meilę, pagarbą, dėmesį, vėliau ši baimė interiorizuojama (interiorizacija) – bijoma prarasti teigiamą savęs vertinimą, savigarbą. Dėl kaltės jausmo gali kilti poreikis būti nubaustam, ieškoma arba susikuriama (dažniausiai nesąmoningai) bausmės situacija, kuri leistų išpirkti kaltę.