Kalugà (Калуга, Kaluga), miestas Rusijoje, į pietvakarius nuo Maskvos, Okos kairiajame krante; srities centras. 336 726 gyventojai (2019).
Kaluga
Per miestą eina Maskvos–Oriolo plentas, Smolensko–Tulos geležinkelis. Oro uostas. Mieste pagaminama apie 40 % srities pramonės produkcijos. Transporto mašinų, automobilių įrangos, turbinų, elektros variklių, telegrafo aparatų, radijo imtuvų, buities technikos, prietaisų, sintetinių kvapiųjų medžiagų, degtukų, baldų, faneros, muzikos instrumentų (pianinų, akordeonų) gamyba, metalo apdirbimo, elektronikos, chemijos, siuvimo, avalynės, statybinių medžiagų, maisto ir gėrimų pramonė.
Pedagoginis universitetas, Sąjunginio neakivaizdinio finansų ir ekonomikos instituto, Maskvos technikos universiteto, Maskvos žemės ūkio akademijos filialai. Kraštotyros (įkurtas 1897), dailės (1918), kosmonautikos istorijos (1967) muziejai, K. Ciolkovskio memorialinis namas (nuo 1892 gyveno ir mirė Kalugoje) muziejus. Dramos (įkurtas 1777), lėlių teatrai. Miesto vakariniame pakraštyje yra Kalugos Boro klimato kurortas; Okos pakrantėje – smėlėti paplūdimiai.
Šv. Kosmo ir Damiano cerkvė Kalugoje (18 a. antra pusė)
Architektūra
Korobovų gyvenamasis namas (1697). 18 a. antroje pusėje miestas perplanuotas pagal neoklasicizmo principus (architektai P. Nikitinas, I. Jasyginas, N. Sokolovas). Neoklasicistinės Šv. Jono Krikštytojo, Šv. Kosmo ir Damiano cerkvės (abi 18 a. antra pusė), Švenčiausiosios Trejybės soboras (1819, architektas I. Jasyginas). Akmeninis tiltas su arkadomis (1780, architektas P. Nikitinas). Mediniai ampyro stiliaus namai (1784–1821). Neoklasicistinis dramos teatro pastatas (1958).
2271
Istorija
Kaluga minima 1371 Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo laiške. Miestas kūrėsi prie Maskvos kunigaikštystės pietvakarinio pasienio tvirtovės. 1408 prie Kalugos sudaryta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Maskvos didžiosios kunigaikštystės Ugros taika. Per 1427 jėgos demonstravimo žygį per Rusios žemes Kalugą pasiekė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas. 1505–18 Kaluga buvo dalinės kunigaikštystės sostinė.
Nuo 16 a. pradžios ją puldinėjo Krymo totoriai. Iki 16 a. Kaluga buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Maskvos didžiosios kunigaikštystės pasienio miestas. 1606–07 – Bolotnikovo sukilimo centras. 1610 Kalugoje apsistojo (čia ir buvo nužudytas) Dmitrijus Apsišaukėlis II. 1767 į Kalugą atitremti į Rusijos pasiuntinio Abiejų Tautų Respublikoje N. Repnino nemalonę patekę Abiejų Tautų Respublikos valstybės veikėjai (Lenkijos lauko etmonas S. Rzewuskis ir kiti). Nuo 1796 Kalugos gubernijos, nuo 1930 srities centras. 1917 mieste įsitvirtino sovietų valdžia.
1941 10–12 okupuota vokiečių. 20 a. sparčiai plėtojosi, įkurta pramonės įmonių, aukštųjų mokyklų, teatrų, muziejų.