kalvà, nedidelė apskrita, ovali arba pailga lėkštašlaitė neryškia papėde Žemės paviršiaus pakiluma, kurios santykinis aukštis iki 200 m; reljefo mezoforma. Pailga kalva, kurios ilgoji ašis 4–5 kartus didesnė negu trumpoji, vadinama gūbriu. Kalvos skirstomos į skulptūrines (susidaro egzogeninių procesų suraižytame paviršiuje) ir akumuliacines (susidaro susikaupus daug sąnašų). Skulptūrines kalvos formuoja erozija, denudacija, egzaracija, abrazija, karstas, akumuliacines – ledyniniai, eoliniai, vulkaniniai, fliuvioglacialiniai procesai. Lietuvoje kalvų daugiausia Baltijos ir Žemaičių aukštumose.
2341