kalvãgūbris, neaukšta pailga Žemės paviršiaus pakiluma, kurios keterą sudaro smulkesnės reljefo formos – nedidelės kalvos, kauburiai, bangos. Santykinis aukštis iki 200 metrų. Pagal kilmę kalvagūbriai skirstomi į skulptūrinius (susidaro išoriniams geomorfologiniams procesams suraižius paviršių) ir akumuliacinius (susidaro susikaupus daug sąnašų dėl ledyninių, eolinių, vulkaninių, fliuvioglacialinių procesų). Skulptūriniai kalvagūbriai, pvz., Doneco kalvagūbris, Timano kalvagūbris, yra senų, labai suirusių kalnų liekanos. Lietuvoje yra ledyninės kilmės (moreninių kalvagūbrių) ir vėjo supustytų kalvagūbrių.
2341