Kalvarijà, miestas Lietuvos pietvakariuose, Marijampolės apskrityje, 18 km į pietvakarius nuo Marijampolės; savivaldybės, seniūnijos ir parapijos centras. 3971 gyventojas (2022).
Kalvarija įsikūrusi Šešupės slėnyje ir terasose. Senamiestis išsidėstęs prie upės, pietryčiuose, naujoji miesto dalis – šiaurės vakaruose. Pro Kalvariją eina tarptautinė Via Baltica automobilių magistralė; plentai į Lazdijus, Alytų. Pramonės svarbiausios šakos – maisto (pieno, miltų, duonos ir pyrago gaminių), medienos apdirbimo pramonė. Maisto pramonės didžiausia bendrovė – Šaltekšnis; bendrovės Marijampolės pieno konservai Kalvarijos cechas. Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia. Paštas, ligoninė, pirminės sveikatos priežiūros, globos ir užimtumo centrai, pensionas. Gimnazija, muzikos mokyklos, vaikų lopšelis‑darželis, kultūros ir sporto centrai, biblioteka. Kalvarijos krašto etnografijos ir V. Svitojaus kaimo kapelos Gegužio žiedai muziejai. Kalvarijos vakarinėje dalyje, prie Šešupės užtvankos, yra poilsiavietė su poilsio parku, paplūdimiu ir žaidimų aikštelėmis. Leidžiamas laikraštis Kalvarijos kronika (nuo 1997).
Kalvarijos herbas
Architektūra
Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia Kalvarijoje (1843, architektas H. Marconi, 1905 išplėsta)
Senamiesčio (susiklostė iki 19 a. vidurio) planas spindulinis. Prie aikštės – dvibokštė trinavė halinė Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia (1840, architektas H. Marconi, 1905 išplėsta, pristatyti bokštai). Bažnyčios šventoriuje – neoklasicistinių formų šventoriaus vartai (projektas 1935, inžinierius P. Butrimas) su skulptūromis (1936, skulptorius M. Menčinskas), medinis kryžius (1943).
Išliko sinagogų kompleksas (barokinė, 18 a. antra pusė, eklektinė sinagoga, 19 a. antra pusė, plytų stiliaus Talmudo mokykla ir rabino namas, 19 a. antra pusė–20 a. pradžia), arklių pašto stoties pastatų kompleksas (paštas, arklių keitimo stotis, smuklė, visi 19 a. pradžia, architektas V. Ritschelis). Laisvės paminklas (1928, projektas M. Balčiūno), paminklas Lietuvei Motinai (1935, projektas J. Račylos; abu sovietų okupacijos metais nugriauti, 1989 atstatyti).
sinagoga Kalvarijoje (19 a. antra pusė)
2271
Istorija
17 a. viduryje dabartinės Kalvarijos vietoje įsikūrė Triobių kaimas. 1700 minimas Triobių-Kalvarijos miestelis. 1705 pastatyta bažnyčia. 1713 miestelio žydų bendruomenė gavo privilegiją, netrukus pastatyta sinagoga. 1715 Kalvarija gavo miesto savivaldos teises. 18 a. pabaigoje–19 a. antroje pusėje veikė parapinė mokykla. Prieš 1782 pastatyta evangelikų reformatų bažnyčia, prie jos veikė parapinė mokykla. 1791 Kalvarijai suteiktas herbas (patvirtintas 1991). 1795–1919 ir 1948–50 Kalvarija buvo apskrities, 1919–48 valsčiaus centras. 1821 pastatyta evangelikų liuteronų bažnyčia, 1883 – cerkvė. 1841 atidaryta amatų mokykla, 1863 – ligoninė.
Kalvarijoje gyveno ir draudžiamosios lietuviškos spaudos platinimą Pietų Lietuvoje organizavo kunigas A. Grinevičius; spaudą platino J. Kancleris, Agota Zigmantaitė ir kiti knygnešiai. Būdama prie Sankt Peterburgo–Varšuvos kelio Kalvarija 19 a. sparčiai plėtėsi. 19 a. pabaigoje veikė šerių valymo fabrikas (įkurtas 1880), vilnų karšykla su verpykla ir milo vėlykla (sudegė 1911). 20 a. pradžioje veikė 9 pramonės įmonėlės, pašto ir telegrafo stotis. 1906 įkurtas Žiburio draugijos skyrius, nuo 1908 prie jo veikė pradinė mokykla, 1910 – biblioteka-skaitykla. 1912–14 veikė muzikos, literatūros ir dramos draugijos Gabija skyrius. 1915 miestelis sudegė.
Po I pasaulinio karo veikė malūnas, pieninė, vyno darykla, papirosų fabrikas, 1926 iš Tauragės atkelta psichiatrijos ligoninė. Labai nukentėjo per II pasaulinį karą; vokiečių okupacinė valdžia čia įsteigė karo belaisvių stovyklą. Po karo Kalvarijos apylinkėse veikė Tauro apygardos Vytauto rinktinės partizanai.
1950–62 Kalvarija buvo rajono centras. 1991 patvirtintas Kalvarijos herbas. 1827 buvo 5438, 1897 – 9378, 1923 – 4529, 1959 – 4698, 1970 – 5600, 1989 – 5701, 2001 – 5090, 2011 – 4457, 2021 – 3982 gyventojai.
J. Reitelaitis Kalvarija Roma 1968.
2723
1303
-Triobiai