Kalvarjos apskrits, administracinis teritorinis vienetas, 1795–1950 buvęs Lietuvos pietvakariuose, Užnemunėje. Centras – Kalvarija. Plotas: 1897 – 1280 km2, 1914 – 1257 km2, 1948 – 942 km2. 1897 buvo 70 425, 1914 – 95 000 gyventojų.
1795 apskritį įsteigė Prūsijos valdžia. 1795–1807 priklausė Naujosios Rytų Prūsijos provincijos Balstogės departamentui. 18 a. pabaigoje apskrityje buvo šeši karališkieji miestai (Kalvarija, Liubavas, Simnas, Vilkaviškis, Virbalis, Vištytis) ir vienas dvarininkui priklausantis miestas (Rudamina). Apskričiai priklausė karališkasis Alytaus dvaras.
1807–16 apskritis priklausė Varšuvos kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės (priklausė Rusijos imperijai) Lomžos departamentui, 1816–37 – Lenkijos karalystės Augustavo vaivadijai, 1837–67 – Augustavo gubernijai, 1867–1915 – Suvalkų gubernijai. 1867 iš dalies Kalvarijos apskrities sudaryta Vilkaviškio apskritis.
1915–16 Kalvarijos apskritis priklausė Oberosto Suvalkų, 1916–17 – Vilniaus–Suvalkų sričiai. 1917 02 prijungta prie Marijampolės apskrities.
1948 12 17 Kalvarijos apskritis atkurta. 1949 buvo vienas apskrities pavaldumo miestas (Kalvarija), septyni valsčiai (Bartninkų, Gražiškių, Kalvarijos, Keturvalakių, Krosnos, Liubavo, Sangrūdos), 60 apylinkių.
1950 06 Kalvarijos apskritis pertvarkyta į Kalvarijos rajoną, dalis teritorijos perduota Kybartų rajonui, Marijampolės rajonui, Simno rajonui, Vilkaviškio rajonui.