kalýmas (< tiurk.), Eurazijos tiurkų ir mongolų tautų išpirka už nuotaką. Atsirado klostantis patrilokalinei santuokai. Iš pradžių mokėta nuotakos giminei, vėliau – jos tėvams ar giminaičiams; kai kuriose tautose dalis kalymo tekdavo tėvams, dalis nuotakai. Kalymas laikytas atlygiu už darbingos moters netekimą ir jos išsinešamo turto dalį, 20 amžiuje – dovana už nuotakos išauklėjimą. Mokėta pinigais ir gyvuliais, kartais žeme ar atodirbiu. Kalymo nemokėdavo, kai šeimos apsikeisdavo nuotakomis. Kalymas dažniausiai mokėtas dalimis per trejus–septynerius metus su apeigomis; po kiekvienos išmokėtos kalymo dalies mažėjo ir jaunųjų bendravimo draudimų bei apribojimų. Vestuvės vykdavo sumokėjus visą išpirką. Naujaisiais laikais kalymas daugelyje šalių uždraustas arba reglamentuotas įstatymų; 20 amžiuje buvusios SSRS teritorijoje (Vidurinės Azijos ir Pietų Kaukazo respublikose) kalymas laikytas nusikaltimu. Ilgainiui kalymas liaudies kultūroje tapo apeiginiu simboliniu veiksmu (dėmesio jaunajai ženklas). Pagal paprotį kartais dar mokamas. Išpirka už nuotaką (įvairiai vadinama) buvo paplitusi daugelyje pasaulio tautų ir genčių.
709