Ginkas Kama (rus. Кама Гинкас; Kama Gnkas) 1941 05 07Kaunas, rusų teatro režisierius, pedagogas. 1941–43 su tėvais kalėjo Kauno gete, 1943 pabėgo ir slapstėsi iki karo pabaigos. 1959–62 studijavo Lietuvos konservatorijoje (aktorinį meistriškumą). 1967 baigė Leningrado teatro, kino ir muzikos institutą (dramos teatro režisūrą; G. Tovstonogovo mokinys). 1970–81 režisavo spektaklius Rygos, Krasnojarsko, Leningrado teatruose, nuo 1981 kuria Maskvos ir užsienio teatruose. Nuo 1985 dėstė A. Lunačiarskio teatro meno institute Maskvoje, Norvegijos, Suomijos, Didžiosios Britanijos, Jungtinių Amerikos Valstijų teatro mokyklose. Maskvos dailės teatro mokyklos‑studijos, Aukštosios scenos menų mokyklos (Konstantino Raikino teatro mokyklos) Maskvoje profesorius.
Kama Ginkas
Kama Ginkas
Žymesni spektakliai: W. Shakespeare’o Hamletas (1971), N. Pavlovos Vagonėlis (1982), Vaidiname „Nusikaltimą“, Dekabristų egzekucija (1991, 1995, abu pagal F. Dostojevskį), Užrašai iš pogrindžio (ir pjesės autorius, 1988), K. I. iš „Nusikaltimo“ (1994, pagal sūnaus D. Ginkos pjesę), trilogija Juodasis vienuolis (1999), Dama su šuniuku (2003), Rotšildo smuikas (2004, visi pagal A. Čechovą), O. Bogajevo Juoko kambarys (2000), B.‑M. Koltèso Roberto Zucco (2007), Medėja (2009), N. Gogolio Pamišėlio užrašai (2010), H. Ibseno Heda Gabler (2011), Ledi Makbet iš mūsų apskrities (2013), E. Albee Kas bijo Virginijos Wulf (2014) ir Viskas baigta (2017), T. Williamso Katė ant įkaitusio skardinio stogo (2019). Režisūrai būdinga dramatizmas, psichologinis intensyvumas, hiperrealistinės detalės, dažnai naudojamos grotesko priemonės; nuo buitinio tikroviškumo pereinama prie absurdo ir siurrealistinių efektų.
L: J. Freedman Provoking Theater: Kama Ginkas Directs Moscow 2003.
1706