Kamaja, miestelis Rokiškio rajono savivaldybės teritorijoje, 18 km į pietus nuo Rokiškio; seniūnijos, parapijos centras. 548 gyventojai (2021). Iš rytų ir šiaurės miestelį juosia Šetekšna (Jaros aukštupys). Per Kamajus eina Ukmergės–Rokiškio plentas. Šv. Kazimiero bažnyčia. Žemės ūkio bendrovė, paštas, A. Strazdo gimnazija (1909–44 pradinė, 1944–48 progimnazija, 1948–2000), meninio lavinimo centras, vaikų darželis, kultūros centras, biblioteka. Į vakarus nuo Kamajų yra Petriošiškio telmologinis draustinis.
Kamajų herbas
Architektūra
Miestelio senoji dalis stačiakampio plano (susiklostė apie 1745 pagal klasicistinės architektūros principus rekonstravus spindulinį planą).
Šv. Kazimiero bažnyčia Kamajuose (1905, inžinierius F. Wyganowskis; 1944 nugriauti bokštai neatstatyti)
A. Strazdo paminklas Kamajuose (1933, skulptorius A. Aleksandravičius)
Neogotikinėje Šv. Kazimiero bažnyčioje (1905, inžinierius F. Wyganowskis; 1944 nugriauti bokštai neatstatyti) yra vertingų medinių skulptūrų (Šv. Kazimieras, Šv. Jurgis, Nežinoma šventoji, Šventasis su knyga, Vyras su toga, 3 angelų skulptūros; visos 18 a.), kunigo J. Jokimo bareljefas (1934, skulptorius A. Aleksandravičius), neogotikiniai altoriai (padaryti Zagorskio dirbtuvėje Šiauliuose), vargonai (1934). Bažnyčios šventoriuje – stogastulpis su ornamentuotu kryžiumi (20 a. pradžia). Centrinėje aikštėje – A. Strazdo paminklas (1933, skulptorius A. Aleksandravičius).
2271
Istorija
Kamajų dvaras žinomas nuo 1541; kaimas prie dvaro išsiplėtė 16 a. antroje pusėje. 1635 pastatyta medinė bažnyčia (1737 sudegė, pastatyta nauja; 1820 perstatyta, 1897 nugriauta). 17 a. viduryje–18 a. pradžioje Kamajai nukentėjo per karus. 1774 įsteigta parapinė mokykla, 1864 ar 1865 vietoj jos – valdinė pradžios mokykla.
Kamajai
Nuo 19 a. pradžios iki 1950 Kamajai buvo valsčiaus, sovietų okupacijos metais apylinkės centras, kolūkio centrinė gyvenvietė. Nuo 19 a. pradžios priklausė Tyzenhauzams. Kamajuose nuo 1816 gyveno, čia mirė ir buvo palaidotas A. Strazdas. 1863 04 21 miestelį buvo užėmę A. Mackevičiaus vadovaujami sukilėliai. Draudžiamąją lietuvišką spaudą Kamajuose platino R. Baguslauskienė, K. Narkevičius, I. Starkus, A. Tervydis ir kiti. Čia veikė kahalas. 1903 vyko slapti lietuvių vakarai su vaidinimais. 1905 čia veikė Lietuvos socialdemokratų partijos grupė, vyko anticarinės demonstracijos. 1908 įkurtas Saulės draugijos skyrius turėjo biblioteką; nuo 1909 veikė draugijos pradinė mergaičių mokykla. 1913 ir 1915 Kamajai sudegė.
Prieš II pasaulinį karą apie pusę miestelio gyventojų buvo žydai; dauguma jų 1941 08 nacių okupacinės valdžios nurodymu nužudyti Dideliškyje (prie Obelių) ir Bajoruose (prie Rokiškio). Kamajai nukentėjo per karą, susprogdinti bažnyčios bokštai. 1945 07 14 netoli Kamajų, Kurkliečių kaime, įvyko Svėdasų valsčiaus partizanų susirėmimas su NKVD kariuomene. 2005 patvirtintas Kamajų herbas.
1610–31 buvo 16–17, 1724 – 12 šeimų, 1860 – 500, 1897 – 1105, 1923 miestelyje – 625, dvare – 76, 1959 miestelyje – 504, 1970 – 574, 1979 – 772, 1989 – 725, 2001 – 681, 2011 – 577 gyventojai.
A. Baliulis, A. Miškinis Kamajai / Lietuvos TSR urbanistikos paminklai t. 6 Vilnius 1983.
972