Kamãnos, pelkė Akmenės rajono savivaldybės teritorijoje, 6 km į šiaurės vakarus nuo Akmenės, 6 km į šiaurės rytus nuo Viekšnių. Plotas 2434 hektarai. Pagal botaninį-geografinį rajonavimą priskiriama šiaurrytiniam Žemaičių ir Žiemgalės lygumos rajonui. Aukštapelkė, susidariusi Ventos intakų Dabikinės ir Vadaksties vandenskyroje. Užima 7 moreninius tarpgūbrinius klonius ir 6 neaukštus lėkštašlaičius gūbrius, ištįsusius iš šiaurės rytų į pietvakarius. Pakraščiai labai vingiuoti, gausu pusiasalių ir įlankų (Briedaulio, Kališupio, Paislės, Meižių, Būgių). Iš visų pusių, išskyrus šiaurę, Kamanas supa įvairaus amžiaus ir sudėties miškai (Medemrodės, Adomiškių, Padvarėlių, Antanavos, Karalinės). Apypelkio juostose paplitę šlapieji juodalksnynai. Šiaurėje telkšo 6 ha liekaninis Kamanų ežeras. Pelkės paviršius viduryje iškilęs apie 4 m.
Kamanos
Kamanų rezervato mokomasis takas
Didžiausią dalį užima plynės su būdingais aukštapelkių duburiais, klampynėmis, ežerokšniais. Pelkėje yra 12 klampynių. Klampynėse grupėmis susitelkę apie 120 antrinės kilmės ežerokšnių (iš viso apie 2 ha). Iš čia į pelkės pakraščius vandens perteklius nuteka 7 klampupiais. 92 % durpių yra aukštapelkės, kita dalis – žemapelkės. Durpių klodo didžiausias storis 7,2 m, vidutinis 3,8 metro. Durpių ištekliai 81,9 mln. m3. Vyrauja mažaskaidės fuskuminės durpės. Vidutinio susiskaidymo laipsnis 27 %, vidutinis peleningumas 23 %, vidutinis drėgnis 92 %. Vietomis po durpėmis yra iki 0,9 m storio sapropelio sluoksnis. Dugne smėlis, priesmėlis, priemolis. Centrinėje Kamanų dalyje plyti magelaninio kiminyno, kimininio saidryno, svyruoklinio viksvyno augalų bendrijos su tipinėmis rūšimis. 1960 Kamanų dalis (vėliau visos su apypelkiu) paskelbtos botaniniu draustiniu, nuo 1979 jos priklauso Kamanų rezervatui (lankytis leidžiama tik lydint rezervato direkcijos darbuotojui).
Tyrimai
1935–36 Kamanus tyrė kompleksinė ekspedicija (aprašyta 350 rūšių augalų), kurioje dalyvavo B. Baginskas, K. Brundza, Steponas Čerapas, Bronislovas Povilaitis, V. Ruokis, V. Vilkaitis ir Mykolas Žemaitis; tyrimų rezultatai pateikti kolektyvinėje monografijoje Kamanos: hidrografija, stratigrafija ir augalija (1937; Europoje viena pirmųjų knygų apie pelkes). 2004 Lietuvos botanikos instituto mokslininkų grupė pelkės teritorijoje tyrė per 70 metų įvykusius pakitimus.
2908
2271
-Kamanų pelkė