kamarà, maltuv, pirkáitė, lietuvių tradicinio gyvenamojo namo ar svirno patalpa. Kamara buvo su langu, langeliu arba belangė, su grindimis arba plūkta asla, kartais šildoma. Joje laikyti maisto produktai, namų apyvokos ir ūkio reikmenys (girnos, kubilai), miegota.
kamara (Butiškės vienkiemis, Padubysio vlsč., 1938, fotografas Stasys Vaitkus, © Šiaulių Aušros muziejus)
kamara (Senovė, Varėnos rajonas)
Aukštaičių kamaros buvo pradėtos įrengti 19 a. pradžioje atitveriant nuo priemenės arba pristatant (vienodo dydžio su pirkia) naują patalpą – pirkaitę, dažniausiai be langų. Joje laikytas maistas, daržovės ir bulvės, girnos (dėl jų kamara dar vadinta maltuve), kartais rūkoma ir laikoma mėsa. Žemaitijoje ir Mažojoje Lietuvoje kamara būdavo įrengiama svirne; žemaičių kamara buvo dviejų trijų patalpų su lentinėmis grindimis, normalaus dydžio langais ir atskiru įėjimu, šildoma, įrengiama antrajame (prastajame) trobos gale. Kamaroje stovėdavo viena dvi lovos, staliukas, krėslas, suolelis, miegodavo šeimininkų suaugę vaikai, samdiniai (pastarieji čia laikydavo ir savo drabužius bei daiktus); gyvendavo ir tėvai, gaunantys išimtinę. Dideliuose namuose būdavo dvi penkios įvairios paskirties kamaros.
2691