kamašastrà (skr. kāmaśāstra), klasikinėje Indijos kultūroje – mokslas, nagrinėjantis juslinio ir jausminio mėgavimosi (kamos) meną ir techniką; siauresne prasme – erotologija. Buvo laikoma vienos iš upavedų – Adžurvedos (skirta medicinai) dalimi. Pasak Kamasūtroje dėstomos legendos, kamašastrą šimte tūkstančių skyrių pirmas išdėstė pasaulio kūrėjas Pradžapatis. Vėliau Šivos vahana (jojamasis gyvūnas) Nandis (dažniausiai vaizduojamas baltu jaučiu), stebėjęs viešpaties mylėjimąsi su deive Uma, sutraukė šį mokslą iki 1000 skyrių. Upanišadose minimas brahmanų autoritetas Švetaketus sutrumpino kamašastrą iki 500 skyrių. Erotologas Babhravja Pančala išdėstė kamašastros 150 skyrių. Ilgainiui kamašastra buvo suskirstyta į 7 dalis, kurių kiekvieną išdėstė 7 skirtingi autoriai. Be bendrųjų dalykų, kamašastra aptaria lytinės sueities ir pozų (bandhanų), merginimo, elgesio su savomis ir svetimomis žmonomis, heterų, viliojimo menų, afrodiziakų ir potencijos didinimo klausimus. Be seniausio išlikusio kamašastros veikalo Kamasūtros ir jos svarbiausio komentaro Jašodharos Džajamangalos (13 a.), klasikinę kamašastros raštiją sudaro Kokkokos Meilės aistros slėpiniai (Ratirahasja apie 12–13 a.), Devaradžos Deimantinis meilės aistros žibintas (Ratiratnapradypika apie 13 a.) Džjotiryšvaros Kavišekharos Penkios meilės dievo strėlės (Pančasajaka apie 14 a.), Džajadevos Meilės aistros žydintis keras (Ratimandžari apie 14 a. ) Kaljanamallos Anangos arena (Anangaranga apie 16 a). Detaliam kamašastros glamonių, bučinių, sueičių pozų, t. p. vyrų ir moterų amžiaus, prigimties, temperamento ir erotinio suderinamumo tipų klasifikavimui būdingas subtilus psichologizmas ir įsigilinimas į aistros partnerių jausmus. Kamašastros principai svarbūs klasikinei Indijos poezijai ir dramai, nes jais grindžiami najakos (mylimojo) ir najikos (mylimosios) santykiai. Kamašastros ikonografiją įkūnijo klasikinės Indijos miniatiūros mokyklos, o tantriškai interpretuotą – ir šventyklų (Khadžuraho, Madhja Pradešo valstijoje, Konarako, Orisos valstijoje ir kitur) skulptūros.
171