„Kamasūtra“ (skr. „Kāmasūtra“; kūniškos meilės pamokymai), seniausias išlikęs kamašastros (skr. tekstų apie erotinę meilę grupė) traktatas. Kamasūtra – didaktinė, enciklopedinio pobūdžio. Laikoma klasikiniu senovės Indijos seksologijos veikalu. Kamasūtros autorius brahmanas Malanaga Vatsjajana gyveno ne anksčiau kaip 1 a. ir ne vėliau kaip 6 a., manoma, Guptų laikais, Šiaurės Indijoje. Tradiciškai Kamasūtros autorius laikomas asketu, kuris visą gyvenimą laikėsi celibato, kitaip nei kiti Indijos erotologai, rašė nesiremdamas asmeniniu patyrimu. Kamasūtra parašyta proza, išskyrus skyrių pabaigas, kuriose išdėstyta medžiaga apibendrinama šlokomis (dvieiliais po 16 skiemenų). Apie 1680 Kamasūtra sūtrų suskirstytos į 7 dalis, 36 skyrius ir 64 skirsnius. 1 dalyje pabrėžiama, kad Kamasūtros adresatas yra išsimokslinęs miestietis (nagaraka) ir kad kamos negalima atsieti nuo dharmos ir arthos (praktinės naudos siekio). 2 dalyje aptariama lytinė sueitis (glamonės, bučiniai, sugulimo ir mylėjimosi būdai). 3–5 dalyse kalbama apie merginimo etiketą, santuokinę meilę, svetimų žmonų viliojimą. 6 dalis skirta heteroms (vešja), 7 – žmonių širdžių palenkimui, potencijos gerinimo būdams ir afrodiziakams. Aliuzijų į Kamasūtrą yra Pančatantroje, t. p. Dandino, Kalidasos, Amaru, Kšemendros ir kitų klasikų kūryboje. Klasikiniu Kamasūtros komentaru laikomas Jašodharos Indrapados veikalas Džajamangala (13 a.). Lietuvių kalba pavadinimu Kama Sutra išleista 2000 22005.
171