Kambòdžos gamtà
Kambodžos gamtinis žemėlapis
Reljefas
Kambodžos pietvakarinius krantus skalauja Pietų Kinijos jūros Siamo įlanka. Kranto linija (jos ilgis 443 km) vingiuota; pakrantė žema, gausu įlankų (didžiausia Kampong Somo), priekrantėje – mažų salų (didžiausia – Rungo sala).
Apie 75 % Kambodžos teritorijos užima aliuvinė Kambodžos lyguma (aukštis iki 100 m), susidariusi kvartero nuosėdomis užpildytame tektoniniame įlinkyje. Vietomis yra izoliuotų kalnų (aukštis iki 600 metrų). Rytinėje lygumos dalyje teka Mekongas; didžioji jos dalis paversta ryžių laukais. Į rytus nuo Mekongo paviršius laipsniškai aukštėja. Lygumą supa kalnai: vakaruose ją juosia Kardamono kalnai (didžiausias aukštis 1813 m, Oralio kalnas), šiaurėje – Dangreko kalnagūbris (eina Kambodžos ir Tailando valstybinė siena), šiaurės rytuose – Anamo kalnų vakarinės atšakos, rytuose – Vidurio plynaukštė, pietvakariuose – Dramblių kalnai (aukštis 500–1000 metrų). Kambodžos pietuose gausu karstinių reljefo formų, urvų. Pakrantėje, palei Siamo įlanką, plyti siaura pajūrio žemuma.
Kambodžos kraštovaizdis (Kaebo apylinkės)
Siem Reapo apylinkės
Klimatas
Musoninis subekvatorinis klimatas; sausasis laikotarpis žiemą (lapkritį–balandį), kitą metų dalį – liūčių sezonas (musonas). Metinė vidutinė temperatūra 28 °C; šalčiausi mėnesiai – gruodis, sausis, šilčiausi – balandis, gegužė. Per metus iškrinta 750–2000 mm, Kardamono kalnų pietvakariniuose šlaituose – iki 5000 mm kritulių. Musono metu dažni potvyniai.
Vidaus vandenys
Kamping Pouy tvenkinys (Battambango provincija)
Upių daug, jos priklauso Ramiojo vandenyno baseinui. Didžiausios upės – Mekongas (teka per visą Kambodžos teritoriją iš šiaurės į pietus apie 500 km, laivuojamas) ir jo intakai Kongas, Sanas, Srepokas, Tonle Sapas; yra krioklių. Pietuose – Mekongo deltos pradžios ruožas (likusi dalis Vietnamo teritorijoje). Upėms būdingi dideli vandens lygio metiniai svyravimai. Didžiausias ežeras – Tonle Sapas; musonų laikotarpiu padidėja plotas ir gylis (nuo 1–3 m iki 12 metrų). Aplink ežerą gausu pelkių. Per potvynius (tirpstant kalnų sniegui ir ledynams bei per musonines liūtis) kasmet užliejama apie 20 000 km2. Dideli potvyniai buvo 2011, 2012, 2020; pastarieji suniokojo šalies šiaurės vakarinę dalį (nukentėjo daugiau kaip 400 tūkst. gyventojų), Banteay Mean Cheay provincijoje užregistruoti didžiausi potvyniai per 70 metų.
Dirvožemiai
Kalnuotose vietovėse vyrauja rūgštūs mažai derlingi geležaliumžemiai, Kambodžos šiaurės vakaruose – kiek derlingesni geltonžemiai, Kambodžos lygumoje ir upių slėniuose – derlingi šlynžemiai, verstžemiai, pajūryje – druskingi salpžemiai.
Augalija
Miškai užima apie 30 % šalies teritorijos; dėl karų ir intensyvaus nelegalaus kirtimo jų nuolat mažėja (20 a. 7 dešimtmetyje jie užėmė apie 70 %). Kambodžos lygumoje auga drėgnieji atogrąžų, Kardamono, Dangreko kalnuose – visžaliai pusiaujo (lapus meta sausuoju laikotarpiu) miškai, pakrantėje – mangrovės; yra savanų.
Gyvūnija
Veisiasi drambliai, buivolai, tigrai, panteros, leopardai, juodieji lokiai, beždžionės; gausu roplių (gyvačių, krokodilų). Paupiuose peri pelikanai, flamingai. Phnom Sampeau urvyne (Battambango provincija) gyvena milžiniškos šikšnosparnių kolonijos. Tonle Sapo ežere – viena didžiausių pasaulyje gėlavandenių žuvų įvairovių.
Aplinkos apsauga
Saugomos teritorijos užima apie 14,1 % Kambodžos teritorijos. Įkurti 7 nacionaliniai parkai (bendras plotas apie 7400 km2); didžiausias – Virachey (šalies šiaurės rytiniame pakraštyje). Tonle Sapo biosferos rezervatas (nuo 1997). 5 Ramsaro konvencijos (Kambodžoje įsigaliojo 1999) saugomų vietovių (plotas 852,35 km2): Mekongo vidurupis (1999), Koh Kapik ir susijusios salos (1999; Preako ir Prek Khlang Yai upių santakoje), Boeng Chhmar (1999), Prek Toal (2015) ir Stung Sen (2018; visi Tonle Sapo ežero aplinkoje).
Busros krioklys (Mondol Kiri provincija)
Kambodžos konstitucinė santvarka
Kambodžos partijos ir profsąjungos
Kambodžos ginkluotosios pajėgos