Kambòdžos mùzika apima khmerų ritualinę muziką, klasikinį rūmų baletą, kaukių šokius, šešėlių teatrą, liaudies muzikos tradicijas.
Senosios muzikos raida, jos bruožai
Pagrįsta daugiasluoksne linearine polifonija. Vyrauja anhemitoninė pentatonika, bet yra ir heptatoninių dermių; abiejų rūšių dermės netemperuotos, sudarytos iš netolygių intervalų. Kiekvienas ansamblis turi savo dermę. Muzikoje gausu puošmenų. Kūriniai natomis neužrašomi, kompozitoriai nežinomi. Muzikos moko meistras; muzikos tradicija perduodama iš kartos į kartą. Kambodžos muzikos ištakos siekia pirmykštes animistines apeigas, kurias ilgainiui paveikė hinduizmas ir budizmas. 1–9 a. muziką labai paveikė Indijos muzikinė kultūra. Khmerai iš indų perėmė kai kuriuos muzikos instrumentus. 9–15 a. – muzikinės kultūros klestėjimo laikotarpis. 12 a. Angkoro miesto šventyklų sienos puoštos reljefais, vaizduojančiais hinduizmo dangiškąsias šokėjas apsaras, grojančias įvairiais muzikos instrumentais: kampine arfa pinu, obojumi sralajumi, pusmėnulio pavidalo gongu krongvungu, lėkštelėmis čingais, statinės pavidalo dvipusiu būgneliu sampu, pakabinamu būgnu skorjoliu, dideliu dvipusiu statinės pavidalo būgnu skortomu; manoma, iš tokio ansamblio ilgainiui atsirado karališkasis rūmų orkestras pinpeatas (panašiais instrumentais grojama ir 21 a. pradžioje). Prancūzijos valdymo laikotarpiu (1863–1953) ir vėliau atgijo senosios orkestro muzikos ir rūmų baleto tradicijos. 1965 įsteigtas Karališkasis dailiųjų menų universitetas, kuriame greta archeologijos, architektūros ir plastinių menų galima studijuoti liaudies šokį, khmerų klasikinį rūmų baletą, teatrą, tradicinę khmerų ir Vakarų klasikinę muziką.
Muzika – ceremonijų dalis
Kambodžos muzikantai groja tradiciniais muzikos instrumentais
Šiuolaikinėje Kambodžoje muzika yra svarbi įvairių ceremonijų (ir dvasių garbinimo) dalis. Vyrauja instrumentiniai ir mišrūs ansambliai (skiriasi instrumentų sudėtimi ir paskirtimi). Jie atlieka apeiginę ritualinę, pramoginę muziką, akompanuoja teatro spektakliams, vienuolyno apeigoms, liaudies šokiams. Atokiose kaimo vietovėse paplitęs dvasių garbinimo ansamblis arakas. Animistinėse apeigose jis padeda sukelti transo būseną. Araką sudaro dvigubo liežuvėlio obojus peiprabauhas, muzikinis lankas ksemuojus, tristygis smuikas trorkhmajis, ilgakaklė liutnia čapėjus, taurės pavidalo būgnas skordėjus ir vokalas čamriengas. Vestuvių ceremonijų ansamblį karą sudaro obojus, muzikinis lankas, tristygis smuikas, ilgakaklė liutnia, taurės pavidalo būgnas ir vokalas; kartais dar tristygė citra krapeu ir cimbolai khimai.
Liaudies muzikos tradicijos
Liaudies šokiams akompanuoja pramoginiai mahoris (tristygis smuikas, rėminis būgnas ir vokalas) arba tunsongas (lūpiniai vargonai, rėminis būgnas ir vokalas) ansambliai. Vyro ir moters dainavimas ajajis pakaitomis pritariant ansambliui sudaro valstiečių pramoginio repertuaro dalį. Jis gali trukti valandų valandas, reikalauja atlikėjų išradingumo, improvizacinių gebėjimų. Ansamblį sudaro tristygis smuikas troras, tristygė citra krapeu ir cimbolai khimai. Chapei dang veng muzikos tradicija, siejama su kasdieniu gyvenimu, buitimi, papročiais ir tikėjimu – UNESCO nematerialaus kultūros paveldo vertybė, kuriai reikalinga neatidėliotina apsauga (2016).
Rūmų muzika
Pagrindinis rūmų šokio spektaklis – Ramajana. Jam akompanuoja klasikinis rūmų orkestras pinpeatas, kurį sudaro išgaubti gongai krongtaučas ir krongthomas, keturgubo liežuvėlio aerofonai sralaitaučas ir sralaithomas, metalofonas ronetdaikas, būgnai skorthomas ir samphas, lėkštelių pora čingai ir vokalistai neakčriengai. Toks pat orkestras akompanuoja ir rūmų baletui, kaukių ir šešėlių teatrams bei religiniams ritualams. Repertuarą sudaro daugiau kaip 3000 anoniminių kompozicijų. Karališkosios ir kitų šeimų kilmingiems protėviams garbinti skirtas rūmų ansamblis pejkeo. Jį sudaro ksilofonas, gongas, fleita, tristygis smuikas, taurės pavidalo būgnas ir vokalas.
L: Sal Pich Brief Survey of Khmer Music Phonom Penh 1964; Sam-Ang Sam, P. S. Campbell Silent Temples, Songful Hearts: Traditional Music of Cambodia Danbury 1991; D. Keo and others Traditional Musical Instruments of Cambodia Phonom Penh 1994.
1731
Kambodžos kultūra
Kambodžos konstitucinė santvarka
Kambodžos partijos ir profsąjungos
Kambodžos ginkluotosios pajėgos