Kamčiatkà (Камчатка), pusiasalis Rusijos azijinėje dalyje, tarp Ochotsko ir Beringo jūrų. Plotas 370 000 km2, ilgis 1200 km, didžiausias plotis 450 kilometrų. Rytiniame krante yra įlankų (Avačios įlanka, Kronokų, Kamčiatkos įlanka, Karagos įlanka). Vakariniai krantai pelkėti; pakrantėje pelkėta žemuma.
Į rytus nuo jos ištįsęs išilgai pusiasalio Vidurinis kalnagūbris (didžiausias aukštis 3621 m, Ičios ugnikalnis). Rytinėje pakrantėje – Rytinis kalnagūbris (didžiausias aukštis 2485 metrai). Tarp kalnagūbrių – tektoninė įduba, Centrinė Kamčiatkos žemuma (aukštis 100–200 m); joje yra ugnikalnių: Kliučių ugnikalnis (aukštis 4750 m, aukščiausias Kamčiatkoje), Tolbačikas (3682 m), Šivelučas (3283 metrai). Iš viso Kamčiatkoje daugiau kaip 160 ugnikalnių, iš jų 28 veikiantys. Daug karštųjų mineralinių versmių; Kamčiatkos rytuose yra Geizerių slėnis. Vidurinis kalnagūbris susidaręs iš suraukšlėtų (kreidos pabaigoje– paleogeno pradžioje) viršutinės kreidos smiltainių, skalūnų ir paleozojaus metamorfinių uolienų. Pusiasalio rytinė dalis susidariusi iš kreidos ir kainozojaus smiltainių, skalūnų ir vulkaninių uolienų; iš veikiančių ugnikalnių veržiasi andezitinė lava.
Kamčiatka (vaizdas iš palydovo)
Kamčiatkos pietrytinė pakrantė
Kronokų rezervatas
Vidutinių platumų vėsus, jūrinis klimatas, pietryčiuose musoninis. Sausio vidutinė temperatūra pajūryje –14 °C, kalnuose žemiau –20 °C, liepos atitinkamai 11–14 °C ir žemiau 10 °C. Kamčiatkos vakaruose ir šiaurėje per metus iškrinta 400–600 mm kritulių, pietryčiuose 1000–1200 milimetrų. Dažni rūkai. Stora sniego danga (1,5 metro). Viršūnėse sniegynai. Daugiau kaip 400 ledynų (bendras plotas 870 km2); didžiausi: Bogdanovičiaus (37 km2), Slunino (35 km2), Ermano (34 km2). Didžiausios upės: Kamčiatka, Avačia, Oziornaja. Didžiausias ežeras – Kronokų ežeras (plotas 245 km2). Kamčiatkos šiaurėje – tundra, kitur – beržynai, spygliuočių miškai. Didžiausias miestas Kamčiatkos Petropavlovskas.
Geizerių slėnis
Kamčiatkos kraštovaizdis
Tolbačiko ugnikalnio išsiveržimas