Kamčiãtkos srits (Kamčiatskaja oblast) yra Rusijos rytuose, prie Ochotsko, Beringo jūrų ir Ramiojo vandenyno. Plotas 472 300 km2. 380 200 gyventojų (2002); gyvena rusai (apie 85 %, 1994), ukrainiečiai, koriakai, totoriai, mordviai, evenai, itelmenai, čiukčiai, aleutai ir kiti. Centras – Kamčiatkos Petropavlovskas (192 500 gyventojų, 2001); kiti didžiausi miestai (tūkstančiais gyventojų, 2001): Jelizovo (36,9), Viliučinskas (31,8). Miesto gyventojų 80,9 % (2001). Kamčiatkos sritis suskirstyta į 11 rajonų. Sričiai priklauso Koriakų autonominė apygarda. Sritis įkurta 1932.
Kamčiatkos srities didžioji dalis yra Kamčiatkos pusiasalyje. Sričiai priklauso Karagos, Komandoro salos. Srities šiaurės rytuose yra Koriakų kalnyno dalis, šiaurės vakaruose – Kolymos kalnyno pakraštys, šiaurėje – Penžinos kalnagūbris (jis skiria Penžinos ir Parapolio pelkėtus slėnius). Klimatas Kamčiatkos srities šiaurėje – subarktinis jūrinis, pietuose – vidutinių platumų jūrinis. Srities šiaurėje daugiametis įšalas, tundra, piečiau miškatundrė, spygliuočių miškai, beržynai.
Prie Paužetkos upės yra geoterminė elektrinė. Žuvų pramonė sudaro apie 60 % srities bendrosios pramonės produkcijos (apie 80 % produkcijos eksportuojama). Žvejojama daugiausia silkės, menkės, plekšnės, jūriniai ešeriai, lašišinės žuvys; vakarinėje pakrantėje gaudomi krabai. Srityje veikia miško ruošos, medienos apdirbimo, siuvimo, avalynės, statybinių medžiagų pramonės įmonės, gaminami žvejybos tinklai, remontuojami laivai. Žemės ūkio naudmenos užima apie 0,1% Kamčiatkos srities teritorijos. Kamčiatkos ir Avačios upių slėniuose auginamos bulvės ir daržovės. Šiek tiek veisiama galvijų, kiaulių, naminių paukščių. Srities šiaurėje – elnininkystė. Žvėrininkystė. Medžiojama šiauriniai jūrų lokiai, sabalai, mėlynosios poliarinės lapės, sabalai, šermuonėliai, audinės, baltieji kiškiai. Laivuojama Kamčiatkos upė. Jūrų didžiausi uostai: Kamčiatkos Petropavlovskas, Ust-Kamčiatskas. Paratunkos balneologijos ir purvo terapijos, Načikų balneologijos kurortai.
Kamčiatkos srities kraštovaizdis
Istorija
Kamčiatkos pusiasalį 1658 atrado Sibiro kazokai, 1697–99 užėmė Rusija ir 18 a. pradėjo kolonizuoti; pusiasalis ėmė virsti tremties vieta. 1725–30 jį tyrinėjo V. Beringo vadovaujama ekspedicija. 1741 V. Beringas atrado Komandoro salas. 19 a. dėl rusų kolonizacijos ir atneštų ligų vietos gyventojai (koriakai, evenai, čiukčiai, itelmenai, aleutai) tapo nacionaline mažuma. 1922 krašte įsigalėjo sovietų valdžia. Iki 6 dešimtmečio čia veikė daug koncentracijos stovyklų. Kaliniai ir tremtiniai daugiausia dirbo žuvų ir miškų ūkiuose, kasybos pramonėje.