Kamčiatkos ugnikalniai

Kamčiãtkos ugnkalniai (rus. Вулканы Камчатки, angl. Volcanoes of Kamchatka, pranc. Volcans du Kamchatka), aktyvaus vulkanizmo regionas Rusijoje, Kamčiatkos pusiasalyje. Pasaulio gamtos paveldo vertybė (nuo 1996). Plotas 39 958 km².

Būdingas unikalių geologinių procesų suformuotas nuolat kintantis kraštovaizdis. Regioną sudaro 6 atskiros gamtinės dalys – Kronokų rezervatas, Pietų Kamčiatkos gamtos rezervatas, Pietų Kamčiatkos draustinis, Bystrinsko, Nalyčevo ir Kliučių (nuo 2001) gamtos parkai. Juose susitelkę apie 160 (kitais duomenimis, apie 300) įvairių tipų, formų ir dydžio ugnikalnių (stratovulkanų, skydinių ugnikalnių, kalderų, vulkaninių kupolų, šlako kūgių, marų ir sudėtingų vulkaninių kompleksų) bei daugybė su vulkanine veikla susijusių karštųjų mineralinių versmių, geizerių (didžiausia Eurazijos žemyninės dalies geizerių santalka – Geizerių slėnis), solfatarų, fumarolių. Kai kurių ugnikalnių krateriuose yra vulkaninės kilmės ežerų; Žaliojo ežero vanduo (ugnikalnis Malyj Semiačik) – vienas rūgščiausių (pH apie 1) ir toksiškiausių pasaulyje. Regionas yra aktyvioje seisminėje zonoje; stiprūs žemės drebėjimai vyko 1737, 1792, 1841, 1904, 1959, 2006.

Koriako (kairėje), Avačios (centre) ir Kozelskio (dešinėje) ugnikalnių grupė; papėdėje – Kamčiatkos Petropavlovskas

Kliučių ugnikalnio grupė (iš kairės į dešinę): Uškovo, Kliučių, Bevardis, Tolbačiko (visi veikiantys), Zimino ir Didžiosios Udinos (snaudžiantys) ugnikalniai

Kamčiatkos ugnikalnių regiono vulkanizmas susijęs su Ramiojo vandenyno litosferos plokštės šiaurės vakarinės dalies pakraščio ir Eurazijos litosferos plokštės rytinės dalies subdukcija (slinkimo greitis 8–10 cm per metus). Priklauso Ramiojo vandenyno Ugnies žiedui. Ugnikalniai formavosi skirtingose geologinėse epochose, yra skirtingų aktyvumo stadijų (veikiančių – apie 30). Vulkaninis aktyvumas pusiasalyje plito iš vakarų į rytus; susiformavo 2 pagrindinės vulkaninės juostos – Vidurinė ir Rytinė. Vidurinė vulkaninė juosta (tįso palei Vidurinį kalnagūbrį) formavosi pleistocene, jai būdingi pavieniai snaudžiantys arba užgesę ugnikalniai, aukščiausias ir vienintelis aktyvus – Ičios ugnikalnis (3596 m).

Rytinė juosta (ištįsusi per visą Kamčiatkos rytinės dalies ilgį) formavosi pleistocene ir holocene, joje telkiasi dauguma aktyvių ugnikalnių ir jų grupių; aktyviausias – Kliučių ugnikalnis (aukštis 4750 m; aukščiausias veikiantis ugnikalnis Kamčiatkoje ir šiauriniame pusrutulyje).

1

Vulkaninė veikla stebima nuo 1915. Veikia seisminių ir vulkanologinių stočių tinklas. Stebėseną vykdo Rusijos mokslų akademijos Bendrosios geofizikos tarnybos Kamčiatkos filialo mokslininkai.

Županovo ugnikalnis