kameralistika

kameralstika (vok. Kameralistik < lot. camera – patalpa, rūmų iždas), ūkio tvarkymo teorija ir praktika, pasireiškusi 17–18 a. šalyse, kuriose vyravo merkantilizmo idėjos ir nebuvo centralizuotos valdžios, daugiausia Vokietijoje, Austrijoje. To meto Vokietiją sudarė atskiros kunigaikštystės, jų valdovai turėjo patys išlaikyti savo dvarus ir finansuoti karines bei valstybines reikmes. Kameralistai tapatino kunigaikščio dvarą ir valstybės iždą, teisino kunigaikščių prabangų gyvenimą ir dvaro išlaidavimą kaip priemonę valstybės gerovei palaikyti. Tokioms idėjoms pritarė kunigaikščiai. Prūsijos karalius Frydrichas II Didysis teigė, kad dvaro prabanga yra valstybės ekonominės gerovės veiksnys, skatinantis pramonę ir net turtingųjų bei beturčių interesų bendrumą. Centralizuotose Europos valstybėse merkantilizmo protekcionizmo politika buvo paremta teigiamu užsienio prekybos balansu, didelėmis manufaktūromis, aukso atsargų kaupimu valstybėje, o Vokietijos feodalinėse kunigaikštystėse įgijo ūkio formas, būdingas uždaram feodaliniam ūkininkavimui. Be pajamų, gaunamų iš kunigaikščio feodalinės nuosavybės, kunigaikštystės iždas buvo formuojamas muitų barjerais atsiribojant nuo kaimynų, įvedant prekybos ir muitų mokesčius, apmokestinant teisę keliauti arba vežti prekes per kunigaikštystės teritoriją, naudotas senjoražas, teisė apmokestinti žydų bendruomenes už kunigaikščio globą, buvo imamos įvairios rinkliavos ir mokesčiai iš miestų amatininkų cechų. Šiai politikai vykdyti prie kunigaikščio dvaro buvo kuriamos kameralinės (iždo) įstaigos, kurioms administruoti reikėjo biurokratinio aparato. To meto Vokietijos ir kitų Europos šalių (19 a. antroje pusėje ir Rusijos) universitetuose (Hallės, Frankfurto, Göttingeno, Vienos) bei vadinamosiose kameralinėse mokyklose buvo rengiami specialistai kunigaikščių, hercogų ir kitų valdovų ūkiui tvarkyti: mokesčių administratoriai (nes kunigaikščio iždo vienas šaltinių buvo prekybos, muitų ir kiti mokesčiai bei prievolės) ir ūkio administratoriai (nes kitas lėšų šaltinis buvo kunigaikščio feodalinės nuosavybės pajamos iš žemės, miško, vandens ūkio, žemės ūkio produkcijos perdirbimo, kasybos ir kitų gamtos turtų panaudojimo). Universitetuose ir kameralinėse mokyklose buvo dėstomas specialus kameralistikos teisės, administravimo, ekonomikos, geografijos, žemės ir miškų ūkio, kasybos ir kitų disciplinų kursas.

LIETUVOJE 1803 Vilniaus universitete buvo įkurta politinės ekonomijos katedra. Joje buvo dėstoma fiziokratų ekonominė teorija, todėl kameraliniai mokslai nepaplito kaip, pvz., Tartu universitete, kuriame vietoj politinės ekonomijos katedros buvo įsteigta kameralinių mokslų katedra. 1803 Vilniaus universiteto statute, be politinės ekonomijos, buvo nurodyti ir pagalbinių disciplinų – statistikos, iždo ir prekybos mokslų – kursai, susiję su kameralistika.

1036