kamerinis choras

choras Jauna muzika (priekyje – meno vadovas ir vyriausiasis dirgentas V. Augustinas)

kamernis chòras, nedidelis dainininkų kolektyvas. Veikia savarankiškai arba kaip didesnio kolektyvo (operos teatro, dainų ir šokių ansamblio) dalis. Kamerinį chorą sudaro 12–40 dainininkų (profesionalų arba mėgėjų). Būna lygių balsų (vyrų, moterų, vaikų) ir mišrieji kameriniai chorai.

Istorija

Jau senovės Graikijoje būta kamerinio choro užuomazgų. Viduramžiais vyravo unisoninis giedojimas. Renesanso epochoje daugiabalsę muziką giedojo solistų ansamblis, nuo apytikriai 1430 – choras. 15–16 a. bažnytiniuose choruose giedojo 20–30 dainininkų. Baroko laikotarpiu Venecijos Šv. Morkaus katedros ir Leipcigo Šv. Tomo katedros J. S. Bacho chore giedojo po 36 choristus. 18 a.–20 a. pirmoje pusėje įsivyravo didelių chorų (60 ir daugiau dalyvių) tradicijos. Europoje, Amerikoje, Azijoje daugiausia kamerinių chorų buvo 20 a. antroje pusėje, ypač išpopuliarėjo Švedijoje, Danijoje, Suomijoje, Estijoje, Latvijoje, Italijoje, Filipinuose, Kuboje ir Lietuvoje. Garsėjo kameriniai chorai: Ave sol (Latvija), Estijos, Stokholmo, Maskvos, Exaudi (Kuba) ir kiti.

Kameriniai chorai Lietuvoje

Lietuvoje 2005 veikė 3 profesionalūs kameriniai chorai – Vilniaus miesto savivaldybės Jauna muzika, Šiaulių Polifonija, Panevėžio moterų Volungė. Kiti kameriniai chorai: Aidija (įkurtas 1989), Psalmos, Cantemus, Museum Musicum, Brevis (visi įkurti 1990), Salutaris (įkurtas 1993), Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (įkurtas 1987; visi Vilniuje), Vytauto Didžiojo bažnyčios (įkurtas 1992), Vytauto Didžiojo universiteto merginų (įkurtas 1989; abu Kaune) kamerinis choras ir kiti. Kūrinių kameriniam chorui sukūrė J. Tamulionis, A. Remesa, R. Šileika, O. Narbutaitė, V. Miškinis, V. Augustinas ir kiti lietuvių kompozitoriai.

845