kamertònas (vok. Kammerton), prietaisas etaloninio aukščio garsui ar garsams sukelti. Tai plieninė (ar plieno lydinio) šakutė, pūstukas su vienu arba keliais idiofoniniais liežuvėliais arba kitoks mechaninis ar elektroninis prietaisas. Dažnai etaloninis aukštis yra a1, dainininkai ir choro dirigentai dar naudoja c2 kamertoną. Kelių garsų kamertonas būna ir chromatiškai suderintas. Naudojamas muzikos instrumentams derinti arba choro dainavimo aukščiui parodyti (orkestrų instrumentai dažnai derinami ne pagal kamertoną, o pagal obojaus a1 garsą), tiksliam garso aukščiui nustatyti.
Plieninės šakutės kamertoną 1711 išrado Anglijos karaliaus rūmų muzikantas J. Shore’as (a1 = 419,9 Hz). 19 a. viduryje kamertono dažnis kai kuriose šalyse pasiekė 453–456 Hz. Vokiečių akustikas R. Koenigas išrado laikrodinį kamertoną, pagamino tikslių įvairaus aukščio kamertonų rinkinį. Dabar a1 kamertono dažnis atitinka 1939 nustatytą garso aukščio etaloną (440 Hz; kamertonas).
kamertonas
357
1932