Kamerūno kalnas

Kamerno kálnas (pranc. Mont Cameroun, angl. Mountain Cameroon), vulkaninis kalnų masyvas Kamerūno vakaruose, prie Bonny įlankos. Plotas 2500 km², didžiausias aukštis 4095 m, kitais duomenimis, 4070 m (veikiantis Kamerūno, arba Fako, ugnikalnis). Viršūnėje – 1 km skersmens krateris. Daugiau kaip 70 šoninių kraterių. Yra lavos urvų; didžiausias Gaskino urvas (ilgis 450 m) yra 2855 m aukštyje. Ugnikalnis paskutinį kartą išsiveržė 1999.

Kamerūno kalno vakariniuose šlaituose per metus iškrinta apie 10 000 mm kritulių. Iki 800 m aukščio auga drėgnieji atogrąžų miškai, aukščiau – kalnų miškai, nuo 2500 m – alpinės pievos. Gausi gyvūnija (beždžionės, antilopės); faunos rezervatas. Slėniuose ganyklos. Papėdėse auginami bananai, alyvmedžiai, kakavmedžiai, kaučiukmedžiai, arbatmedžiai.

1861 į Kamerūno kalną įkopė R. F. Burtonas (Didžioji Britanija) ir Gustavas Mannas (Vokietija).

1765