Kamerno kis
Bendroji ūkio apžvalga
Kamerūno BVP struktūra (2003)
Kamerūnas – ekonomiškai silpna agrarinė valstybė. 2003 BVP sudarė 12,9 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 27,8 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 803 Jungtinių Amerikos Valstijų doleriai (pagal perkamosios galios paritetą – 1800 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių). BVP struktūra parodyta diagramoje. Užsienio skola – 8,3 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (2001).
Pramonė
Gavybos pramonė menka. Gaunama nafta (28 mln. barelių, 2002), nedideliais kiekiais kasama auksas, rutilas, alavo rūda. Yra gamtinių dujų, boksito, geležies, urano rūdų telkinių. 2000 pagaminta 3,4 mlrd. kilovatvalandžių elektros energijos. Daugiausia elektros energijos gamina Edéos hidroelektrinė, pastatyta prie Sanagos upės. Aliuminio lydymas (Edéa), celiuliozės gamyba. Metalo apdirbimo, maisto (alaus, aliejaus, cukraus, kakavos), tekstilės (medvilnės valymo, audimo), odos, chemijos, cemento pramonės įmonės sutelktos didžiuosiuose Kamerūno miestuose, medienos apdirbimo įmonės – Kamerūno pietuose. Kamerūno pramonės svarbiausios produkcijos rodikliai – 1 lentelėje.
| benzinas, tūkst. tonų | 323,0 |
| žibalas, tūkst. tonų | 250,0 |
| dyzelinas, tūkst. tonų | 459,0 |
| cementas, tūkst. tonų | 890,0 |
| palmių aliejus, tūkst. tonų | 145,0* |
| nerafinuotas cukrus, tūkst. tonų | 98,0* |
*2001
Bioprodukcinis ūkis
arbatmedžių plantacija
Bioprodukcinis ūkis sukuria 42 % BVP, jame dirba apie 70 % dirbančių gyventojų. Dirbamoji žemė užima apie 15 % Kamerūno teritorijos. Svarbiausi eksportinės reikšmės augalai: kakavmedžiai, kavamedžiai, bananai, kaučiukmedžiai, alyvpalmės, cukranendrės (Kamerūno pietuose), vilnamedžiai, arachiai (Kamerūno vidurinėje ir šiaurinėje dalyje). Kamerūne dar auginama maniokai, bananai, dioskorėjos (pietuose), kukurūzai, sorgai, soros (šiaurėje). Kamerūno augalininkystės produkcija – 2 lentelėje. Veisiama galvijai (daugiausia šiaurėje), avys, ožkos. Gyvulių ir naminių paukščių skaičius – 3 lentelėje, gyvulininkystės produkcija – 4 lentelėje. Kertamas miškas; 2002 Kamerūne paruošta 10,5 mln. kubinių metrų medienos. Žvejyba; 2001 sugauta 111 000 tonų žuvų.
| ryžiai | 51 |
| kukurūzai | 825 |
| soros | 50 |
| sorgai | 525 |
| bulvės | 135 |
| maniokai | 1 950 |
| jamsai | 265 |
| cukranendrės | 1 350 |
| žemės riešutai | 197 |
| pomidorai | 370 |
| moliūgai | 122 |
| kitos daržovės | 726 |
| bananai | 1 830 |
| avokadai | 50 |
| ananasai | 43 |
| alyvpalmių vaisiai | 1 150 |
| kava | 78 |
| kakavos pupelės | 125 |
| medvilnės pluoštas | 94 |
| natūralus kaučiukas | 52 |
| galvijai | 5 900 |
| kiaulės | 1 300 |
| avys | 3 800 |
| ožkos | 4 400 |
| naminiai paukščiai | 31 000 |
| jautiena | 94,8 |
| aviena | 16,4 |
| ožkiena | 15,4 |
| paukštiena | 29,2 |
| karvių pienas | 125,0 |
| ožkų pienas | 42,0 |
| kiaušiniai | 13,2 |
| galvijų odos | 13,0 |
Turizmas
2001 Kamerūną aplankė apie 220 600 užsienio turistų. 1998 pajamos iš turizmo sudarė 40 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Daugiausia turistų atvyksta iš Prancūzijos (apie 25 % visų turistų), Jungtinių Amerikos Valstijų (5 %), Šveicarijos (4 %). Labiausiai lankoma nacionaliniai parkai ir kurortai (Buea, Limbé, Dschangas, Kribi).
Transportas ir ryšiai
Geležinkelių yra 1008 kilometrai; svarbiausi: Doualos–Nkongsambos, Doualos–Ngaoundéré (Transkamerūno), Mbangos–Kumbos. Automobilių kelių yra 49 300 kilometrų, iš jų su kieta danga 4100 kilometrų (1999). Tarptautiniai oro uostai yra Doualoje, Garoua, Jaundėje. Jūrų svarbiausi uostai: Douala‑Bonabéri, Kribi, Limbé‑Tiko. 2002 buvo įregistruoti 59 laivai; prekybinio laivyno tonažas 16 700 bruto tonų. Lietinguoju laikotarpiu iki Garoua miesto laivuojama Benuės upė. 2004 naftotiekių buvo 1120 kilometrų, dujotiekių 90 kilometrų.
Bankai
Kamerūno centrinio banko funkcijas atlieka Centrinės Afrikos muitų ir ekonominės sąjungos šalių regioninis centrinis bankas Centrinės Afrikos valstybių bankas (Banque des États de l’Afrique Centrale, įkurtas 1973, būstinė Jaundėje). 2005 veikė 11 komercinių bankų (visi privatūs, turėjo daugiau kaip 60 skyrių šalyje). Daugiau kaip 65 % bankų kapitalo sudarė užsienio kapitalas (daugiausia Prancūzijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų). Didžiausias komercinis bankas – Société Générale de Banques au Cameroun (įkurtas 1947 kaip Afrikos komercinis bankas, nuo 1962 dabartinis pavadinimas, būstinė Doualoje). Jaundėje yra Afrikos plėtros banko skyrius. Kamerūno piniginis vienetas – Afrikos finansinės sandraugos frankas, lygus 100 santimų, 1960 pradėjęs cirkuliuoti Kamerūno Respublika pasiskelbusiame buvusiame prancūzų Rytų Kamerūne, 1961 – ir prisijungusiame buvusiame britų Pietų Kamerūne. Doualos vertybinių popierių birža (įkurta 2003).
Užsienio prekyba
Kamerūno užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2003)
Užsienio prekybos balansas neigiamas. 2002 eksportuota prekių už 1,75 mlrd., importuota už 1,85 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Eksportuojama daugiausia nafta ir jos produktai, tekstilės gaminiai, mediena, kakavos pupelės, importuojama mašinos, transporto įranga, elektros prietaisai, maisto produktai, nafta ir jos produktai. Kamerūno užsienio prekybos partneriai parodyti diagramose.
Ekonominiai ryšiai su Lietuva
Lietuva 2002 į Kamerūną eksportavo prekių už 0,3 mln. litų, importavo iš Kamerūno prekių už 1,5 mln. litų.
2271
-Kamerūno pramonė; -Kamerūno žemės ūkis; -turizmas Kamerūne; -Kamerūno transportas; -Kamerūno bankai; -Kamerūno užsienio prekyba; -Kamerūno ekonominiai ryšiai su Lietuva
Kamerūno konstitucinė santvarka
Kamerūno partijos ir profsąjungos