kãmiai, senovės japonų tikėjimuose – šventosios galios. Suvokiami kaip dvasinės esybės, personifikuotos dievybės, šmėklos, giminę ar klaną globojančios dvasios. Kamiu galėjo būti laikomas bet koks objektas (saulės deivė Amaterasu, Fudzijama, ypatingas medis ar krioklys, imperatorius, žuvusio kario kerštinga dvasia, netgi jo kardas ir kita). Kamiai galėjo būti ir piktos, destruktyvios jėgos, nešančios nelaimes, netyrumą.
Minimi mituose, padavimuose, sakoma, jų esant nesuskaičiuojamą daugybę. Dažniausiai skiriami dangiškieji ir žemiškieji. Kosmosą suvokiant kaip kupiną dieviškųjų galių, visos egzistencijos formos laikytos susijusiomis su kamiais. Juos permaldauti, užsitikrinti darnų sambūvį ir gauti praktinės naudos siekta įvairiais ritualais.