Kamilà (Camilla), romėnų mitologijoje – volskų karaliaus Metabo duktė. Volskų išvytas Metabas kartu pasiėmė mažametę dukterį ir miške prie Amazeno upės (Lacijus), prašydamas pagalbos, pažadėjo ją deivei Dianai. Išsigelbėjęs Metabas pažadą tęsėjo. Gyvendama miške Kamila tapo puikia medžiotoja ir kovotoja. Padėjo Turnui kariauti su Enėjumi; mūšyje žuvo nuo etrusko Arunto rankos.
Vergilijaus Eneidos veikėja.
Kilmingų šeimų mergaitės ir berniukai, patarnaujantys žyniams arba atiduoti tarnauti dievams, buvo vadinami kamilais ir kamilomis.