kaminùkas, Žemaitijos ir Vakarų Lietuvos senovinio gyvenamojo namo įrenginys maistui virti, patalpai šildyti ir apšviesti. Statyti gyvenamosiose patalpose. Kaminukas buvo dažniausiai kubo formos, 0,8–1 m aukščio, lygiu paviršiumi su pakura iš šono molinė, vėliau iš akmenų ir plytų mūryta krosnis. Virš kaminuko buvo įrengiama garinė (Žemaitijoje vadinama gaubtu, Mažojoje Lietuvoje – dūmalakiu) dūmams išeiti – beveik apvali, į viršų smailėjanti, pinta iš vytelių ir apkrėsta moliu, arba keturkampė, sukalta iš lentų – su anga lubose; lubų skylė buvo uždaroma dangčiu. Kaminukas naudotas 19 amžiuje–20 amžiaus pradžioje. Žemaitijoje dar plito stalelio pavidalo kaminukai, Užnemunėje pasitaikydavo kilnojamųjų kaminukų.
dūmalakis; gaubtas