Kamójys (bltr. Камаі, rus. Камаи, Kamai), agromiestelis (oficialiai nuo 2005; anksčiau kaimas, miestelis) Baltarusijos šiaurės vakaruose, Vitebsko srityje, į šiaurės vakarus nuo Minsko, netoli sienos su Lietuva.
695 gyventojai (2019). Renesansinė mūrinė vienanavė Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (1606, 1861 rekonstruota) turi gynybinės architektūros bruožų: pagridiniame fasade, cilindriniuose šoniniuose bokštuose yra apskritos šaudymo angos.
Istorija
Minimi nuo 16 a. pradžios. 16 a. priklausė kunigaikščiams Pronskiams, 16–18 a. – bajorams Rudaminoms Dusetiškiams, 18–19 a. – Sulistrowskiams. Nuo 1550 minimas Kamojų miestelis. 1606 pastatyta gynybinio pobūdžio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia. 17–18 a. veikė parapinė mokykla. Kamojys 1690 turėjo 130 dūmų. 1873–20 a. viduryje buvo valsčiaus centras. Praeityje Kamojys priklausė lietuvių etninėms žemėms. 19 a. viduryje ties Kamojimis ėjo lietuvių ir baltarusių kalbinė riba, kalbėta mišriai. 20 a. 3–4 dešimtmetyje Kamojys priklausė Lenkijos valdomam Vilniaus kraštui. Iki II pasaulinio karo Kamojų apylinkėje lietuvių kalbą mokėjo 300–500 žmonių. 1939–41 ir 1944 Kamojys SSRS vadovybės priskirti Baltarusijos Sovietų Socialistinei Respublikai. 1942 nacių okupaciės valdžios sprendimu Kamojys prijungti prie Lietuvos generalinės srities. 1942 lietuviais užsirašė 10 % Kamojų valsčiaus gyventojų. 1942–44 Kamojų valsčiuje įsteigta 12 lietuviškų pradinių mokyklų. 1993 mokančių lietuvių kalbą Kamojų apylinkėje buvo apie 10 gyventojų.
Kamojai